Augalinės vaistinės žaliavos ruošimas

Naudingieji augalai yra turtas, todėl juos reikia globoti ir tausoti. Neapdairiai ruošiant žaliavą, nukenčia didelė dalis naudingųjų augalų sąžalynų, nyksta reti augalai. Dėl to reikia žinoti, kada, kur ir kokius augalus rinkti, koks vienos ar kitos rūšies rinkimo periodiškumas ir specifika. Paprastai žaliavą vaistams reikia ruošti tada, kai joje būna daugiausiai veikliųjų medžiagų. Žolinių augalų antžeminėje dalyje šių medžiagų daugiausiai būna prieš žydėjimą arba pradėjus žydėti, šaknyse ir šakniastiebiuose – baigiantis vegetacijai, žievėje – pavasarį ir rudenį, lapuose – suaugusiuose, pumpuruose – anksti pavasarį, žieduose – tik pražydusiuose, o vaisiuose – visiškai prinokusiuose arba nokstančiuose.
Pumpurai dažniausiai skinami kovo – balandžio mėnesiais, kai jie pradeda brinkti, bet dar būna neišsprogę.

melisa
melisa

Lapai skinami visiškai išaugę, normalaus dydžio. Negalima skinti pageltusių, apdžiuvusių, ligų ir kenkėjų apgadintų lapų. Jie skinami giedrą dieną, nukritus rasai ir sausi. Nuskintų lapų negalima suspausti, nes tada jie kaista ir pradeda irti vertingos medžiagos.
Žolė (stiebas su lapais ir žiedais) ruošiama butonizacijos ir žydėjimo metu. Kiekvienos rūšies augalo žolė pjaunama pagal standartus.
Žiedai skinami tik ką pražydę, giedrą dieną, sausi. Nuskintų žiedų negalima sudėti storu sluoksniu ar suspausti ir laikyti nesudžiautų.
Vaisiai ir sėklos renkami visiškai prinokę. Byrančiais vaisiais augalai pjaunami arba raunami ryte su rasa, vaisiams nevisiškai prinokus, rišami į pėdelius ir džiovinami. Sultingi vaisiai (mėlynės, avietės ir kt.) renkami sausi (avietės žinoma be žiedsosčio). Nuskinti dedami į negilias pintines.
Žievė lupama pavasarį, kai lengvai atkeliama nuo medienos. Senų augalų žievė vaistams netinka, tačiau raugams ar dažymui ji gali tikti. Žievė lupama nuo nupjautų stiebų arba šaknų, darant kas 20 -30 cm žiedines ir 2 – 3 išilgines įpjovas. Žievė atkeliama nuo medienos mediniu, plastmasiniu ar nerūdijančio plieno pleištu. Siekiant nekenkti miškui žievė ruošiama kirtavietėse arba kirtimui numatytose vietose.
Šakniastiebiai, šaknys ir gumbai kasami rudenį, kai sunyksta antžeminė augalo dalis arba anksti pavasarį, dar prieš atželiant augalams. Požeminės dalys, kuriose kaupiami saponinai ir rauginės medžiagos, kasami per butonizaciją ir pradėjus žydėti.
Požeminę dalį galima ruošti bet kokiomis meteorologinėmis sąlygomis. Iškasus nupurtomos žemės, nupjaunamos stiebų ir lapų liekanos bei plonos šaknelės ir nuplaunama šaltu vandeniu.

kiaulpienė
kiaulpienė

Kai kurių augalų (pvz.: ajero), reikia nulupti šakniastiebio žievelę, o vėliau šakniastiebį supjaustyti skersai ir išilgai gabalėliais.
Surinktą žaliavą reikia tuojau pat išdžiauti. Kai kurių rūšių žaliava perdirbama tik ką surinkta ir nedžiovinta.
Dažniausiai džiovinama nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje, gerai vėdinamoje patalpoje (pastogėje, palėpėje, daržinėse). Mat tiesioginiai saulės spinduliai ardo vertingiausias veikliąsias medžiagas. Kai kurių augalų (pvz.: varpučio, kmyno, krapo) šakniastiebius ir vaisius galima džiovinti ore, saulės atokaitoje. Džiovinant džiovyklose patogiau – galima reguliuoti temperatūrą. Žaliava, kurioje būna alkaloidų, glikozidų, rauginių medžiagų bei saponinų, džiovinama 50 – 60 °C, o jeigu eterinių aliejų – 35 – 40 °C temperatūroje. Sultingus vaisius ir uogas apvytiname neaukštoje, ir džioviname 70 –  80 °C temperatūroje.
Kiekvienos rūšies žaliava atskirai pakuojama į maišus, dėžes arba į kitas talpas (polietileniniai maišai netinka). Laikoma sausoje ir prapučiamoje 10 – 15 °C temperatūros patalpoje. Ypatingai sausoje patalpoje reikia laikyti uogas.
Žolė, žiedai ir vaisiai laikomi iki 2 metų, kasmet tikrinant jų kokybę. Šakniastiebių ir šaknų laikymo trukmė – 3 – 5 metai, o tikrinami kas 1 – 2 metai.

Leave a Reply

Close Menu