Pluoštiniai augalai

Pluoštinių augalų įvairiuose organuose būna pluoštinių ląstelių arba audinių. Tačiau pluoštiniais augalais galima vadinti tik tuos, kuriuose būna nemažai ir lengvai išskiriamo pluošto. Pluoštas dažniausiai būna sudarytas iš ilgų storasienių karnienos ląstelių. Pluošto ilgis gali būti nuo 4 iki 350 milimetrų, o skersmuo 12-70 mikronų.

subrendę linai
subrendę linai

Pluoštinius augalus sąlygiškai galima suskirstyti į kelias grupes. Pirmiausiai tai augalai, kaupiantys pluoštą, tinkanti verpalams arba tekstilės pramonei: stiebuose (linai, kanapės, dvinamės dilgėlės ir kt.),  lapuose (Naujosios Zelandijos linai, ananasai, bananai, ispaninės nendrės ir kt.), vaisiaus apvalkale ( kokoso palmės), ant sėklų (vilnamedžiai, medvilnė). Pynimui tinkantys augalai – stiebai, mediena, vytelės, šaknys, taip pat karnos, plaušai, luobai ir kt. Aprišimui pluoštą kaupiantys augalai palmės, liepos, gluosniai ir kt. Minkštųjų baldų, sėdynių gamybai, įpakavimui tinkantys augalai, bei popieriaus ir celiuliozės gamybai tinkantys augalai.
Lietuvoje didžiausią reikšmę turi linai ir kanapės. Linų stiebuose yra 20-30% plono pluošto, kuris naudojamas tekstilės pramonėje, minkštųjų baldų gamyboje, statyboje, santechnikos darbuose. Linų sėmenyse yra 30-40% džiūstančio aliejaus. Kanapių stiebuose būna 12-16% šiurkštaus patvaraus pluošto, kuris tinka virvėms, lynams gaminti, šiurkštiems audiniams austi. Kanapių sėklose yra iki 35% džiūstančio aliejaus, naudojamo maistui, dažų ir lakų gamybai. Rafinuotas kanapių aliejus vartojamas konservų, konditerijos gaminių pramonėje.

Leave a Reply

Close Menu