Apie viską po truputį

Jungtinės Amerikos Valstijos

JAV (USA) nėra vientisas kraštas, kaip Brazilija ar Kanada, o federacija, jungianti 50 visai skirtingų valstijų. Kiekvieną valstiją žymi žvaigždė JAV vėliavoje. Iš pradžių Atlanto vandenyno pakrantėje buvo tik 13 valstijų, bet amerikiečiams plečiantis į vakarus, XIX a. prisidėjo daugiau. Visos valstijos, išskyrus dvi, yra greta viena kitos tarp Atlanto ir Ramiojo vandenynų, tik Aliaska už Kanados, tolimiausiame Šiaurės Amerikos žemyno šiaurvakariniame kyšulyje ir Havajai – grupė salų Ramiajame vandenyne – atsiskirusios nuo kitų. Aliaska yra didžiausia valstija. Havajai – jauniausia, prisijungusi tik 1959 metais.

Bendri duomenys

Pagal plotą JAV yra ketvirtoji pasaulio valstybė po Rusijos, Kanados ir Kinijos, o pagal gyventojų skaičių – trečioji, po Kinijos ir Indijos. Pagal ekonomikos lygį – tai pirmoji valstybė, kuri daro didžiulę įtaką viso pasaulio ekonomikai ir politikai. JAV yra turtingiausia ir galingiau-sia pasaulio valstybė. Joje per 250 mln. žmonių, o teritorija – dideli Šiaurės Amerikos žemyno plotai nuo apledėjusios Aliaskos iki kraštų, garuojančių Evergleitso pelikų Floridoje

Valstybės valdymas

AmericaJAV yra seniausia pasaulyje demokratinė respublika, valdoma prezidento, dviejų kon-greso rūmų ir teismo pagal 1787 metų Konstituciją. JAV aukščiausioji valdžia dalijasi į tris ša-kas: a) prezidentas ir jo administracija; b) kongresas ; c) Aukščiausiasis teismas. Šitaip buvo numatyta 1787 metų Konstitucijoje, kad nė viena valdžios šaka neįsivyrautų. Šios šakos tarpusa-vyje pasidalinusios valdžią ir atsveria bei kontroliuoja vienas kitą.

JAV vyriausybė gauna pajamas iš: pajamų mokesčių, mokesčius už testamentus ir dovanas, muito mokesčių, akcizo mokečių, korporacinių gendrovių mokesčių, socialinio draudimo mokesčių iš darbdavių. O sunaudoja jas: ginkluotosioms pajėgos, palūkanoms už paskolas, socialinei rūpybai, sveikatos apsaugai, veteranams, švietimui, transportui, bedarbių pašalpoms bei kitkam.

Gyventojai

JAV gyventojų daugumą sudaro amerikiečiai. Amerikiečių nacija savo šaknimis siekia pirmuosius išeivius iš Europos. XVII – XVIII a. tarp emigrantų vyravo anglai, kurie ir sudarė nacijos branduolį. Vėliau į JAV atvyko daug škotų, olandų, vokiečių, airių, dar vėliau – ir kitų tautybių amerikiečių.

Nuo XIX a. antros pusės JAV pradėjo emigruoti ir daug lietuvių.Pagal JAV Imigracijos biuro duomenis, vien tiktai 1889-1914 m., kai lietuvių registracija buvo atskirta nuo Rusijos imperijos piliečių registracijos, į Naująjį Pasaulį atvyko apie 253 tūkst.lietuvių.Šis skaičius, be abejo buvo didesnis. 1923-1939 m.į JAV imigravo dar apie 100 tūkst.lietuvių.

Gyventojų skaičius praeityje didėjo dėl emigracijos. Dabar jai nustatomos griežtos kvo-tos (apribojimai). JAV kasmet įsileidžia apie 250 – 300 tūkst. imigrantų. Imigracija, be to skatina “protų pritekėjimą”. JAV gyvena išeivių kone iš viso pasaulio šalių. Šiais laikais pagrindinę gy-ventojų prieaugio dalį sudaro natūralusis prieaugis. Jis nėra didelis.

Vietinių Amerikos gyventojų liko nedaug: apie 800 tūkst. indėnų ir 30 tūkst. eskimų ir aleutų, gyvenančių daugiausia rezervatuose. Gyventojų rasių pasiskirstymas teritorijoje nevienodas. Visur vyrauja europiečių kilmės amerikiečiai, bet, pavyzdžiui, Alabamos valstijoje yra 25,3% negrų, Arkanzaso valstijoje 19% ispaniškai kalbančių tautų, atvykėlių iš Karibų salų, Aliaskoje – 16% eskimų ir aleutų, Kalifornijoje – 26% azijiečių.

Jungtinės Amerikos Valstijos yra miestų šalis – net 34 jų miestai turi daugiau kaip po milijoną gyventojų. Didžiuosiuose miestuose įsikūrė apie pusę visų JAV gyventojų. Didžiausiu ekonominiu aktyvumu pasižyminčiuose JAV dalyse susidarė megalopoliai – urbanizuotos zonos, kuriuose susiliejo daug aglomeracijų. Didžiausias megalopolis, apimantis 34 miestus ir nusitę-siantis apie tūkstantis kilometrų Atlanto pakrante – Bostono – Vašingtono. Į jį įeina Bostono, Niujorko, Filadelfijos, Baltimorės, Vašingtono aglomeracijos. Čia gyvena apie 40 mln. gyvento-jų.

JAV miestai yra palyginti jauni, tad neturi Europos miestams būdingų senamiesčių. Juos pakeičia dauntaunai (down town). Aukščiausias pasaulio dangoraižis yra Čikagoje. Tai “Sears” 1947 m.

Gyventojų pasiskirstimą etniniu atžvilgiu lemia gretimų šalių kaiminystė, imigracija, jau anksčiau įsikūrusių etninių grupių išsidėstymas. Vakarų pakrantėje daugiau išeivių iš Azijos. Čia ir vadinamieji čainataunai – “kinų miestai” miestuose – yra didžiausi. Pietinė JAV dalis – juodųjų išeivių iš Karibų ir ispaniškai kalbančiu šalių gyvenamoji vieta. Ten daug kur angliškai neįmanoma susišnekėti.

JAV daug dėmesio skiriama jaunųjų amerikiečių mokymui – nuo vaikų darželių iki bendrojo lavinimų mokyklų ir gimnazijų. Mokiniai mokosi 5 val. per dieną, 5 savaitės dienas, o mokslas yra privalomas. JAV yra apie 3 tūkst. aukštų mokyklų. Visame pasaulyje plačiai žinomi Harvardo, Heilio, Prinstono, Kolumbijos, Kalifornijos, Stanfardo, Čikagos universitetai.

Ūkis

Pagal ūkio lygį JAV pirmauja pasaulyje. Jos pagamina penktadalį pasaulio pramonės produkcijos. Šiek tiek mažesnė dalis tenka žemės ūkio gamybai. Be to, šalis pirmauja pagal užsienio investicijas. Pasaulio vis labaiu jaučia sparčiau žengiančios į priekį Japonijos konku-renciją, kurią dažnai laimi ” Tekančios saulės šalis”.

Viena svarbiausių JAV ūkio suklestėjimo prielaidų yra gamtos ištekliai. Tai gausūs naftos, gamtinių dujų, metalų rūdos, didžiuliai miškų ir derlingų žemių plotai, bei palankus klimatas. Milžiniški geležies rūdos telkiniai iš Didžiųjų ežerų ir akmens anglys Apalačų kaimuose. Dar XIX a. padėjo suklestėti JAV sunkiajai pramonei šiaurės rytuose. Ilgą laiką JAV daug žaliavų ekportuodavo, tačiau šiuo metu gamtos išteklių gavyba patenkina tik du trečdalius šalies poreikių.

JAV ūkis neatsiejamas nuo kvalifikuotos dargo jėgos išteklių, nors niekuomet nestigo. Iki I pasailinio karo daug darbininkų buvo juodaodžių vergų palikuonys arba imigrantai iš Europos. 1821 – 1915 m. į JAV atvyko 46 mln. žmonių. XX a. pradžioje į JAV imigravo daug kinų, japonų, filipiniečių, dar vėliau – Lotynų Amerikos gyventojų.Atvykėliai buvo ne tik pigi darbo jėga pramonei, paslaugų sferai, bet ir naujų įdėjų bei tradicijų šaltinis.

Palanki JAV geografinė padėtis : iš vakarų ir rytų skalaujantys Ramusis ir Atlanto vandenynai, o iš pietų – Meksikos įlankos vandenys. Jų pakrančių patogiose įlankose pastatyta nemažai uostų. Per juos išvežama daug prekių Į Vidurio ir Pietų Amerikos šalis, kurių rinka patogi JAV prekėms parduoti.

JAV ekonomikai kilti padėjo ir tai, kad šalis išvengė feodalizmo – “peršoko” feodalinį ūkį ir ėmėsi kurti prekinį žemės ūkį. Jam suklestėti padėjo palankios gamtos sąlygos.

Prie JAV ekonomikos plėtros prisidėjo ir tai, jog šalies nuostoliai II-ajame pasauliniame kare buvo maži. Tuo tarpu karą pralaimėjusių Vokietijos ir Japonijos ūkis buvo sugriautas, o karą laimėjusios Didžioji Britanija ir Prancūzija – gerokai susilpnėjo.

Ypač svarbus ūkiui yra transporto tinklas. Jis labai tankus ir techniškai ištobulintas. Jau XIX a. buvo nutiesta geležinkelių, sujungusių didžiuosius pramonės miestus ir išraizgiusių visą šalį nuo Atlanto iki Ramiojo vandenyno. Didžiųjų ežerų ir Atlanto vandenyno susisiekimą pagerino giliavandeniu keliu paversta šv.Lauryno upė. Tai gerokai atpigino prekių gabenimą į pakrančių miestus ir kitas šalis. Šiaurinės JAV sritys sujungtos su Meksikos įlanka kanalais, rytų ir vakarų pakrantės vandens keliu susisiekia per Panamos kanalą. Jis ne tik sutrumpino laivams kelią tarp pakrančių, bet ir pagerino jų susisiekimą su Azijos ir Vakarų Europos šalimis.

Pramonė

JAV dabarties pramonei būdinga labai didelė gamybos ir kapitalo koncentracija. Iš 500 didžiųjų pasaulio bankų ketvirtadalis priklauso JAV, o kai kurios didelės korporacijos yra žinomos pasaulyje ne tik dėl gero vardo, bet ir dėl to, kad daugelyje užsienio valstybių turi savo įmonių.

Svarbiausią reikšmę JAV pramonei turi metalurgija, mašinų gamyba, prietaisų, elektro-nikos ir elektrotechnikos, naftos chemijos, automobilių, aviacijos šakos. Jų plėtotei yra palankios sąlygos, nes JAV ypač turtingos naudingųjų iškasenų. Visoms pramonės šakoms plėtotis geras sąlygas sudaro tvirta kuro-energetikos bazė. Jau XVIII- XIX a. Pensilvanijos anglių pagrindu augo Pitsburgas, Čikaga, Klivlendas, Detroitas, Niujorkas, Baltimorė. Dar ir dabar JAV pagal anglių iškasimą užima antrą vietą pasaulyje.

Vėliau, radus naftos vakarų ir pietų valstijose, ir suformavus naftotiekių tinklą, imta sparčiau plėtoti naujus regionus, kurti jose pramonę. Apie 30 proc. naftos JAV importuoja. Taip taupomos savo naftos atsargos. Didžiausais naftos perdirbimo rajonas – Meksikos įlankos pakrantė, ypač Teksaso, Luizianos ir Misisipės valstijos.Kartu su nafta daug kur išgaunamos ir dujos.

Kalbant apie pramonę, verta prisiminti ir tai, kad JAV turi griežčiausius gamtosaugos įstatymus, kurie nustato ne tik išleidžiamų prekių rodiklius, bet ir reguliuoja visos pramonės geografiją.

Žemės ūkis

Per 25 proc. Jungtinių Amerikos Valstijų teritorijos yra gamyklos, ten užauginama dau-gybė mėsinių galvijų. Žemės ūkio darbai mechanizuoti ir automatizuoti. Rankų darbas naudoja-mas tik ten, kur be jo dar neįmanoma apsieiti: renkant uogas, skinant tabako lapus ir pan. Beveik vienintelė problema su kuria susiduria JAV fermeriai, – kaip parduoti produkciją, kurios kasmet pagaminama vis daugiau. Nors žemės ūkyje dabar dirba tik 2,5 proc. visų darbo žmonių, bet jie pagamina produkcijos daugiau, nei jos reikia gyventojams.

Vidutinis gyvulinkystės ūkio dydis – 60-100 hektarų, o žemdirbystės ūkio – 700-800 hektarų.Dalis mažų fermų įsigijama poilsiui arba naudojama kaip “hobio fermos”. JAV labai išplėtota agropramoninė integracija, kuri apima žemės ūkio produktų gamy-bą, jų pramoninį perdirbimą ir prekybą jais.

Transportas

JAV pasaulyje išsiskiria savo transporto lygiu bei raida. XIX a. – XX a. pirmoji pusė buvo geležinkelių “aukso” amžius. Nuo XX a. vidurio vis labiau įsigali automobiliai. Svarbiausia valstybės remiama geležinkelių korporacija “Amtrack” aptarnaja apie 40 tūkst. km liniją, kuri jungia 500 mietų ir 44 valstijas. Bet daugelis amerikiečių geležinkeliu pirmą kartą važiuoja … Europoje, atvykę kaip turistai. “Visa Amerika ratuota”,- sako amerikiečiai. JAV – tipiška automobilių transporto šalis, kurioje “vaikai gimsta su vairuotojo marškinėliais”. Įvairiose valstijose vairuoti leidžiama nuo 16, 17, 18 ir 21 metų. Daugelis šeimų turi ne vieną automobilį. 1000 JAV gyventojų tenka apie 580 automobilių. Dauguma krovinių JAV gabenama būtent krovininiais automobiliais, kuriems leidžiama važiuoti greičiau nei lengviesiems automobiliams, suteikiama pirmenybė keliuose. Automobilių keliai raižo visas Jungtines Amerikos Valstijas. Ypač svarbūs tie, kurie jungia Vakarų ir Rytų pakrantes, šiaurines valstijas su pietinėmis. Iš vienos pakrantės į kitą galima nuvažiuoti beveik nesustojus. Antroji transporto šaka, aptarnaujanti daugiausia keleivių – tai oro susisiekimas. Didžiausiuose aerouostuose lėktuvai kyla ir nusileidžia kas 20-30 sekundžių.JAV turi ir vieną didžiausių pasaulyje laivynų. Visa šalis išraižyta dujotiekių ir naftotiekių. Transporto lygis, krovinių ir kelevių gabenimo rodikliai paprasta rodo ir visos ekonomikos lygį, kaip ir kitų komunikacijų padėtis: pašto, telegrafo veikla, televizijos kanalų, radijo stočių, laikraščių skaičius bei šių tiražai. Amerikiečių nuomone, “laikas – pinigai”. Dėl to ryšiai turi veikti be priekaištų. JAV vienam gyventojui kasmet tenka 650 pašto siuntų, o 100 gyventojų – 120 telefono aparatų. Sparčiai plinta elektroninis paštas.

Gyvenimas mieste

Daugiau kaip 75 proc. amerikiečių gyvena miestuose ir priemiesčiuose, dauguma priemiesčių žmonių įsikūrę nuosavuose namuose ir į darbą važiuoja automobiliais. Didžiausias miestas – Niujorkas, po jo eina Los Andželas ir Čikaga. Daugumos miestų etninė sudėtis labai marga. Dažnai tautinės bendrijos buriasi atskiruose rajonuose, pvz., italai – Mažojoje Italijoje, kinai – Čainetaune.

Niujorkas

Niujorkas yra didžiausias Amerikos miestas, turintis per 17 mln. gyventojų. Jo vaizdas su horizonte stūksančiais dangoraižiais žinomas visame pasaulyje. Pirmasis dangoraižis, Flatorino pastatas, iškilo 1902 metais. Kiti dideli dangoraižiai – 40 metų buvęs aukščiausias pasaulio namas “Empir State Building” (381 m) ir du dar aukštesni (413 m) Pasaulio prekybos centro pastatai. Miestas įkurtas 1624 metais olando Peterio Mineito ir buvo pavadintas Naujuoju Amsterdamu. Šis olandas nusipirko iš indėnų salą, dabar vadinamą Manhetenu, už audinių atraižas, karolius ir ayrankes, kurie buvo verti vos 24 dolerius. Jis manė perkąs 89 kv.km žemės, o buvo buvo tik 59 kv.km , bet vis tiek puikus pirkinys! 1664 metais anglai užgrobė Naująjį Amsterdamą ir pavadino Naujuoju Jorku – Niujorku.

This Post Has One Comment

  1. Labai naivuoliskas straipsnis. Ypatingai uzkliuvo “JAV daug dėmesio skiriama jaunųjų amerikiečių mokymui – nuo vaikų darželių iki bendrojo lavinimų mokyklų ir gimnazijų”. Aha labai daug, tik savo vardo tipinis amerikietis nesugeba parasyt.

Leave a Reply

Close Menu