Apie viską po truputį

Satanistinis mokymas

Satanizmas yra tam tikra žmogaus dvasios orientacija, pasižyminti krikščioniškų vertybių neigimu, neapykanta joms. Satanistams pats Šėtonas yra kovos, priešinimosi, priešgyniavimo, galios bei valdžios dievas. Jie tvirtina, kad visos religijos yra melagingos, kadangi jų daug ir visos jos sugalvotos žmonių, linkusių į mazochizmą. Šėtono šventyklos turi tarnauti laisvam žmonijos siautėjimui, neribotam gyvuliškumui. Savo apeigose satanistams būtina išlieti savo įtūžį, žiaurumą, kerštingumą, kad paskui mylėti tuos, kurie to nusipelno. Jie teigia, kad meilę galima pažinti, tik pažinus neapykantą. Jiems svarbu išsilaisvinti iš kaltės jausmo.

satanizmas2Visi iškrypimai turėtų būti laisvi, be prievartos. “Savanoriškumas” dažnai pasiekiamas narkotinių medžiagų pagalba. Bet kurią laisvos seksualinės meilės formą satanistai priima, kaip “normalų” individualių poreikių patenkinimą.

Satanistų moralė remiasi ne tik neigimu,  bet ir visišku krikščioniško gyvenimo vertybių supriešinimu. Visos pagrindinės satanistinės apeigos ir maldos yra priešingos pagal reikšmę krikščioniškoms maldoms ir apeigoms, bet panašios pagal formą.

Savo satanistinės filosofijos pagrindimui jie naudoja F.Nietzschės nihilistinį mokymą. Destruktyvus satanistų mokymas kyla iš kraštutinai besaikio egoizmo, kurį skatina 9 Šėtono biblijoje išdėstyti įsakymai:
1.   Šėtonas – atpalaidavimo, o ne sulaikymo įkūnijimas.
2.   Šėtonas – gyvenimo esmės, o ne neįgyvendinamų svajonių įasmeninimas.
3.   Šėtonas – personifikacija nesubjaurotos išminties vietoje veidmainiškos saviapgaulės.
2.    Šėtonas – įkūnijimas malonės tiems, kurie jos nusipelnė, vietoje meilės, išeikvotos pataikūnams.
3.    Šėtonas – keršto įkūnijimas, gavus smūgį, o ne kito skruosto atsukimas.
4.    Šėtonas – atsakomybės įkūnijimas atsakingiems, o ne dalinimasis atsakomybe su dvasiniais vampyrais
5.    Šėtonas – reprezentuoja žmogų apskritai kaip dar vieną gyvūną, kartais geresnį, o dažniau dar blogesnį negu tie, kurie vaikščioja keturiomis:kaip gyvūną, kuris savo “dieviško, dvasinio ir intelektualinio išsivystymo” dėka tapo pavojingiausiu iš visų gyvūnų!
6.    Šėtonas – įkūnija visas taip vadinamas nuodėmes, nes jos teikia fizinį, protinį ir emocinį pasitenkinimą!
7.    Šėtonas, nuolat remdamas bažnyčios biznį, visada buvo jos geriausias bičiulis.”

Leave a Reply

Close Menu