Apie viską po truputį

Biurokratijos samprata

Kad geriau įsigilinti į šiuolaikinę biurokratija visuomenėje reiktų trumpai pasamprotauti apie pačią  šiuolaikinę biurokratija. Šiuo metu Šis terminas vartojamas mažiausiai keturiomis reikšmėmis: Biurokratija kaip socialinė grupė – tai žmonės, dirbantys biuruose.Biurokratija kaip valdymo sistema, kurioje dominuoja pareigūnai.Biurokratija kaip elgesio būdas – tai elgesys, paremtas visuotinio taisykliųtaikymu. Kai mes sakome, kad problema yra sprendžiama biurokratiškai,mes turime omenyje, kad ji sprendžiama rūmuose, nubrėžtuose beasmeniobei visuotinio taisyklių, ir kad į konkrečias šios problemos aplinkybes yra atsižvelgiama tik tiek, kiek jos telpa į tų taisyklių rėmus.

Biurokratija kaip efektyvumas ir neefektyvumas. Šis prieštaringas sąvokos vartojimas grindžiamas, viena vertus, M. Weberio teiginiu, kad biurokratija kaip sistema, pasižyminti tam tikrais jo suformuluotais bruožais, pasiekia didesnį efektyvumą, atlikdama bet kokius organizacinius uždavinius. Kita vertus – daugybe tyrimų, atlikto po M. Weberio ir parodžiusio, kad empirinis ryšys tarp vėberiškos biurokratijos sampratos ir efektyvumo yra nežymus, o biurokratija yra geriausiu atveju neefektyvumas, taikant nereikalingas taisykles ir procedūras; blogiausiu atveju – visa iniciatyva slopinama, taikant tas pačias taisykles ir procedūras. Atsižvelgiant  į šias reikšmes, biurokratija turi kelis jei būdingus bruožus, kuriuos atskleidė pats sociologas M. Vėberis.

biurokratasDisfunkcijos. Tie tyrinėtojai, kurie neginčijo M. Vėberio teiginio, kad biurokratija yra neutrali ir racionali mašina, atskleidė, kad biurokratija apibūdina ir kiti bruožai nei racionalumas ir efektyvumas. Tie bruožai buvo pavadinti disfunkcijomis. Tai biuro gebėjimas tapti savo veiklos tikslu, įtampa tarp administratorių ir eksperto, neformalūs santykiai.

Mito kūrimas ir garbinimas. Mitai integruoja organizacija, tačiau gali turėti ir neigiamų pasekmių: trukdyti realiai vertinti padėtį, prisitaikyti prie pasikeitusių sąlygų.

Ribotas racionalumas. Kad nesuprastumėme visiškai racionaliai, mes turime žinoti, pirma, visas alternatyvas, antra, kiekvienos alternatyvos galimas pasekmes, trečia, kriterijus, padedančius  nuspręsti, kuri pasekmė mums tinkamiausia. Tai tinka tik mažoms, o ne sudėtingoms problemoms spręsti.

Nelankstumas didėja- biurui senstant ir plečiantis. Kai biuras pradeda regresuoti, jis imasi priemonių esamai padėčiai palaikyti ir apsisaugoti nuo išnykimo, tačiau tos priemonės dar labiau sustiprina nelankstumą.

Informacijos asimetrija – padėtis, kai pavaldinys neatskleidžia viršininkui (kai tik gali) visos informacijos apie savo indėlį į bendrą produktą, nes tai leidžia jam patinginiauti ar turėti naudos.

Biudžeto didinimas. Kiekvienas biuras yra finansuojamas. Dėl minėtos informacijos asimetrijos biuras turi galimybę apgauti savo finansuotoją, todėl yra manoma, kad biuro veiklos apimtis visada yra didesnė už optimalų lygį.

Biuro plėtimasis prasideda, kai biurokratai suvokia, kad jo asmeninė nauda ir sėkmė priklauso nuo biuro sėkmės. Biurui plečiantis, daugėja šansų išlikti, pasipriešinti išorinių jėgų spaudimui, atsiranda daugiau stabilumo ir mažėja netikrumo dėl ateities.

Biuro autonomija vertinama prieštaringai. Vieni sociologai iš jos kildina nekontroliavimą, neefektyvumą, neatsakingumą, kiti ją laiko būtina sėkmingos veiklos sąlyga.

Privatus pasirinkimas. Biuro interesai ir biurokrato interesai yra skirtingi dalykai, tačiau negalima jo supriešinti. Priešingai – juos reikia derinti taip, kad sėkminga biuro veikla asmeniškai būtų suinteresuotas kiekvienas jo tarnautojas.

Leave a Reply

Close Menu