Apie viską po truputį

Pinigų vertė

Pinigų paklausa. V.Jurgutis, aiškindamas pinigų paklausą, nesieja jų su gyvais pinigais, o apskritai su mokėjimo priemonėmis, arba tiksliau jis nedaro skirtumų tarp gyvų ir bankinių pinigų. Pinigų paklausos teorija artimai susieta su tokiu ūkiškomis gėrybėmis visuomenės aprūpinimu, kurios yra organizuotas rinkos pagrindais. (Tokia rinkos visuomenė vadinama tautos ūkiu). Tautos ūkio pinigų paklausa nėra visų krašto ūkio paklausų suma. Atskirų krašto ūkių pinigų paklausa ir tautos ūkio pinigų paklausa yra dvi atskiros sąvokos.

Kai kalbame apie pinigų paklausą, tai turime omeny pinigus kaip ekonominių santykių tarpininką. Nuo pinigų vertės pastovumo priklauso ir prekių kainų pastovumas, kuris tampa svarbiu pinigų paklausos dydį nustatančiu veiksniu. Kai pinigų vertė krenta, o kainos kyla, tenka mažinti pinigų apyvartą ir atvirkščiai. Pinigai ir prekės yra tarpusavyje susiję. Vartojamųjų gėrybių visuma, kuri patenka į rinką vadinama realiomis tautos pajamomis, o pinigai, su kuriais susiduria vartojamosios gėrybės vadinasi piniginėmis tautos pajamomis. Pinigų paklausa priklauso ne nuo visų, patenkančių į rinką, prekių, o tik nuo realių tautos pajamų. Jei tokiu būdu atsiradusi paklausa patenkinama, tada piniginio vieneto perkamoji galia nepasikeičia ir išlieka tas pats kainų lygis. Jei paklausa nepatenkinama, tai piniginio vieneto perkamoji galia kyla, kainų lygis krinta, o ei piniginių tautos pajamų atsiranda daugiau, nei reikalauja realios tautos pajamos, tuomet piniginio vieneto vertė krinta ir kainų lygis kyla.
Pinigų apyvartos greitis yra priemonė pritaikyti pinigų pasiūlą prie pinigų paklausos.

bankomatasPinigų pasiūla .

Pinigų pasiūla turi atitikti realias tautos pajams ir jų sukurtą rinkos prekių kiekį. Svarstant pinigų pasiūlą, turima galvoje ne vien valstybinius ar privačius pinigus, bet ir abstrakčią sumą, kurią rinka laiko pinigais (pirkimai skolon, kai skoloms laiduoti neduodami vekseliai). Pinigų pasiūlai turi įtakos: brangiųjų metalų monetos ir brangiaisiais metalais padengtų pinigų kiekis; visų kitų rūšių pinigų kiekis ir faktinių ir idėjinių pinigų apyvartos greitis. Jei sumažėja realios tautos pajamos, pinigai pinga, jei jos padidėja – brangsta esant sąlygai, kad pinigų kiekis tas pats. Tvarkomojoje valiutoje vyriausybė, laisvai tvarkydama pinigų vertę, kartu jau savo nuožiūra nustatinėja ir pinigų pasiūlą. Kalbant apie kitų rūšių pinigų pasiūlą, ją turi riboti laisva, sąmoninga žmogaus valia. Bendri, bet kurios rūšies dėsniai skelbia, kad pinigų turi visuomet trūkti, nes kai jų netrūksta, jie jau nebėra pinigai. Visuomet turi būti ryšys tarp pinigų pasiūlos ir rinkos prekių pasiūlos. Juo smarkiau prekių kainos kyla, juo labiau didėja pinigų pasiūla. Pinigų laikymas pasidaro nuostolingas, todėl visi pinigai eina į rinką. Smarkiai padidėjus pinigų pasiūlai, griūna pasitikėjimas pinigais.

Pinigų pasiūlos ir pinigų paklausos rezultatas – pinigų vertė.

Pinigų vertė (arba perkamoji galia) priklauso  nuo pinigų pasiūlos ir paklausos santykių tam tikru ūkio periodu. Pinigų vertė pareina nuo piniginių ir realių tautos ūkio pajamų santykio. Kai pasilieka tos pačios realios pajamos, tai kiekvienas pinginių pajamų pasikeitimas veikia tiesiogine proporcija prekių kainas. Teorija, kuri sieja pinigų vertę su realiomis tautos pajamomis, arba pinigų vertę laiko pinigų paklausos ir pasiūlos rezultatu, vadinama kvantitetine arba kiekybine pinigų vertės teorija.

Kitos pinigų vertės teorijos:
substancialistinė;
nominalistinė;
psichologinė;
indeksinė.

Leave a Reply

Close Menu