Apie viską po truputį

Pinigai ir valstybė

V.Jurgutis aiškina, kad pinigus sukūrė ne valstybė ir ne teisė, bet pačios ūkinio gyvenimo sąlygos. Taigi, jis sako, kad ūkis pinigus kuria, o valstybė juos tvarko.  Nors privačių pinigų atsiradime valstybė tiesiogiai ir nedalyvauja, tačiau savo įstatymais tiesiogiai ir netiesiogiai tvarko privačių pinigų kūrybą bei veikimą. Valstybė tiesiogiai tvarko privačių pinigų kūrybą bei veikimą, leisdama bankinių operacijų, čekių bei vekselių įstatymus.

Valstybė, tvarkydama savo pinigų reikalus, nustato:
1.    pinigų valiutą;
2.    piniginio vieneto vardą;
3.    jo vertę ar saitus su tam tikru metalo kiekiu;
4.    piniginio vieneto padalinimus;
5.    pagrindinę monetą, pagal kurią rikiuojasi visos kitos valiutinės monetos;
6.    monetų svarumo ir grynumo svyravimus;
7.    visų pagrindinių ženklų medžiagą, formą, gamybos, leidimo ir apyvartos tvarką.

valstybes vadovePinigų suverenumo teisės uždeda valstybei ir tam tikras prievoles – valstybė turi aprūpinti kraštą reikalinga pinigų suma, žiūrėti, kad pinigai visada atitiktų įstatymais numatytą vertę.

Kai ekonominiuose tarpusavio santykiuose atskiri kraštai vartoja savo valiutas, kyla reikalas nustatyti tų valiutų tarpusavio vertės santykius. Toks dviejų valiutų santykis vadinasi paritetas. Kursas bus toji kaina, kuria užsienio pinigai perkami ar parduodami, išreikšta savo krašto valiuta. Valiutos kursų tvirtumas tarptautiniuose ūkių santykiuose yra labai svarbus – kiekvienas kursų svyravimas paprastai veikia ir vidaus rinkos prekių kainas, todėl toks svyravimas griauna kainų kalkuliaciją, be kurios neįmanomas sėkmingas ūkio veikimas. Pinigai, kaip vertės matas, tautiniuose ir tarptautiniuose santykiuose turi būti pastovūs, nes nepastovus matas nebėra matas.

Leave a Reply

Close Menu