Apie viską po truputį

Pinigų sistemos

Pinigų sistema yra planingas, vieninga mintimi pagrįstas pinigų sutvarkymas. Kapitalistinis ūkis, pagal V.Jurgutį, remiasi: asmens laisve, privatine nuosavybe, darbo pasidalinimu. Taigi, tokią ūkio santvarką galima vadinti laisvos rinkos ūkio santvarka. Laisvos mainų rinkos ūkio reikalavimus turi atitikti tokie pinigai, kurie: turi palyginti pastovią vertę, kuri bus ir pastovi pirkimo galia, krašto ir užsienio pageidaujami, nes kitaip negalės atlikti ekonominio tarpininko funkcijų,  patogūs žmonėms vartoti ir laikyti.

Be ūkio ir kultūros lygio kokį metalą vartoti monetiniams tikslams turi svarbos:
1.    pasaulinė brangiųjų metalų gamyba;
2.    atskirų brangiųjų metalų savybės, o senesniais laikais ir
3.    krašto teritorijos dydis.

Pirmiausia pinigai, kaip tarpasmeninio ekonominio santykiavimo tarpininkas, kurio veikimo būtina sąlyga yra vertės matavimas, turi būti kiekybiškai išreikšti. Pinigų kiekio vienetas vadinasi pinigų vienetas arba tiesiog vertės vienetas.

Piniginio vieneto dydis, jo vertė, kaina siejama su auksu. Pinigų sistema, kurios vienetas yra susietas su tam tikru brangiųjų metalų kiekiu, paprastai turi vieną pagrindinę monetą, pagal kurią rikiuojasi visų kitų piniginių ženklų vertė.

pinigai kibire daugVisų piniginių sistemų pagrindinė sąvoka yra valiuta. Ji sudaro piniginės sistemos branduolį. Piniginė sistema gali būti ir be valiutos ar su keliomis valiutomis. Valiutos sąvoka pirmiausiai ribojama gyvaisiais krašto pinigais – tie pinigai, kurie sankcionuoti krašto valdžios ir kuriems suteikta pinigų teisė, kurie yra visiems privalomi mokamieji ženklai ir kurie nebekeičiami jokiais kitais krašto pinigais. Privalomieji pinigai yra vadinami definityviniai arba galutinieji pinigai. Kurantiniai pinigai yra demonetizuojami valiutiniai pinigai, kurie, nors jau ir keičiami privalomais mokamaisiais ženklais, tačiau dar kurį laiką eina krašte kai teisėtos mokėjimo priemonės. Biloniai pinigai yra taip pat konkretūs, gyvi, įstatymais sankcionuoti pinigai, tačiau jie yra privalomi iki tam tikros sumos, jie dažniausiai skiriami smulkiems mokėjimams. Bilonas virš tam tikros sumos tampa fakultatyviniu pinigu.

Taigi, valiutos pinigai yra konkretūs, gyvi, krašto įstatymų sankcionuoti pinigai, kurie yra neribota suma visiems privalomos mokėjimo priemonės ir kurie nebekeičiami privalomai jokiais kitais krašto pinigais.

Valiutą sudaro 2 veiksniai: pinigai ir dvasia. Valiutos rūšys: tvirta ir palaida valiuta. Jei piniginis vienetas susietas su vienu kuriuo metalu,  turime monometalinę valiutą , jei tai auksas – turime aukso valiutą, sidabras – sidabro valiuta. Jei piniginis vienetas susietas su auksu ir sidabru drauge, turime bimetalinę valiutą. Valiutos mūsų laikais skirtomis į atviras (laisvąsias) ir blokuotas (suvaržytas). Atvira valiuta yra monometalinė valiuta (aukso). Aukso valiuta skirstoma į : aukso monetų valiutą; aukso monetų ir auksu pagrįstų notų valiuta; aukso gabalų valiuta; aukso devizų valiuta.

Blokuotąsias valiutas galim skirstyti į dvi rūšis: kontroliuojamoji valiuta ir tvarkomoji valiuta. Tvarkomoji dar skirstoma į palaidą ir indeksinę valiutą.

Leave a Reply

Close Menu