Apie viską po truputį

Lietuvos pinigai nuo Vytauto laikų

Laisvosios Lietuvos pinigai. Dar Vytauto laikais Lietuvoje paplito čekų grašis, kuris visiškai išstumia lietuviškąsias kapas. Tik XVa., po 60m, vėl imami kalti lietuviški pinigai denariukai ar pinigėliai. Ypač mūsų pinigais ir jų kalimu rūpinosi kunigaikštis Aleksandras (1492-1506m.). Tačiau būtent jo laikų ant mūsų pinigų šalia mūsų Vyčio atsirado ir lenkų erelis. 1501 m. nutariama, kad Lenkija ir Lietuva kaldins to paties svorio ir tos pačios vertės monetas, žymimas Vyčio ir erelio ženklais. Lenkai, žinoma, turėjo ir politinių –ekonominių sumetimų. To laiko monetos buvo 2 rūšių: denariukai ir grašiai.

Aleksandro įpėdinis Zigmantas (1506-1548) uždarė Vilniaus pinigų kalyklą, šio uždarymo priežastys neaiškios. Lietuviai labai nenoriai ima lenkiškus pinigus, dėl oficialaus lenkų pinigų kurso nebuvo kildavo pastovūs ginčai tarp lenkų ir lietuvių. 1508 Naugarduko seimas nustato priverstinį lenkų pinigų kursą Lietuvoje, nustatydamas, kad už vieną lenkų pusgrašį, vertą penkių lenkiškų denarų, bus mokami tik 4 mūsiškiai denarai. Lenkai buvo labai nepatenkinti tokiu pinigų kursu. 1508m. Lietuviai priverčia Zigmantą atidaryti Vilniaus kalyklą ir leisti savus lietuviškus pinigus. Kalykla gamina pusgrašius, t.y. 5 denatų monetas. Gausiai pasklidę pusgrašiai paaštrino konfliktą su lenkais monetų keitimo klausimais. Lenkų reikalavimu vėl sulyginamas mūsų gerų ir jų blogų pinigų kursas. 1529m. vėl sustabdoma mūsų kalykla ir ja kalykla Tykocina gamina lenkiško tipo Lietuvos monetas. 1535m. nustojama kalti mūsų pinigus Tykocine ir vėl atidaroma Vilniaus kalykla, kuri gamina jau ne pusgrašius, o pačius grašius, tačiau po metų ji uždaroma ir neveikia iki 1545m. iki Žygimantas Augustas įsako ją vėl atidaryti. Vilniaus gamyklai pavedami gaminti ir Lenkijos pinigus. Žygimantas įsteigia Vilniuje naują kalyklą aukso monetoms gaminti. Žygimanto Augusto laikais smulkiausia moneta buvo pusdenaris, kalti denarai ir dvidenariai, paskleista daug pusgrašių. Be grašių dar buvo kalami Patreiniai arba didkos, ketvirtokai (4 grašių monetos). Vėliau pradėti kalti taleriai ir pustaleriai. Mūsų taleriai, kaip mažiau bloginami pinigai, gerai ėjo ir užsienyje – Vokietijoje, Olandijoje.

Mūsų aukso monetų kalykla gamino dukatus, portugalus ir pusportuglius. Pradėjus pigti sidabrui, mūsų gerus dukatus pradėjo vilioti užsienis. Žygimanto Augustai laikais pas mus buvo atsiradusios ir kontrasignuotos užsienio monetos žymimos gediminaičių stulpais.

lietuvos senoves pinigaiPo Liublino unijos, 1570 mūsų kalykloje imta kalti bendri su Lenkija pinigai. Užsienyje, veikiamos Grešamo desnio, mūsų monetos turėjo didesnę vertę nei pačioje Lietuvoje. Deja, mes netekome savo senosios monetinės sistemos, S.Batoro laikais Lietuvos pinigai virsta lenkiškais ir priklauso lenkų pingų sistemai. Mūsų kalykla veikė iki Batoro mirties iki 1586m. Po trijų metų, Zigmanto Vazos laikais, mūsų kalykla atidaroma ir veikia be pertraukų 38 metus, iki 1627m. Vazos laikais kaltų pinigų tarpe reikėtų paminėti dvidenarius, kurių neturėjo lenkai, todėl tam tikra prasme tai buvo lietuviška moneta. 1658m. rusai užima Vilnių, kraštas plėšiamas, iždas atsidūrė katastrofiškoje padėtyje, liko nesumokėti milijonai algų kariuomenei, kraštas nepajėgė mokėti jokių mokesčių. Niekur negaudama pinigų, vyriausybė nusprendžia pati juos pagaminti., taip gimsta mažaverčiai šilingai boratinkos, vyriausybė nustato jiems priverstinį kursą, tačiau krašte kilo sumaištis – niekas nenorėjo imi boratinkų. Vyskupo Bialozoro pastangomis vėl buvo paleista mūsų pingų kalykla, kariuomenė nusileidžia is sudaro su vyriausybe 1663m. Šeduvos sutartį. Negalėdama atsikratyti Boratino, 1666m. ilgiems amžiams uždaroma mūsų kalykla.

Nuo XVIIa. Pradėjusi pas mus reikštis pinigų anarchija, visai įsigali XVIIIa. Pinigų anarchija virto tikra katastrofa, Leipcigo mieste pagaunami mūsų respublikos prietaisai ir pradedamos padirbinėti mūsų monetos, vadinamos efraimkomis. Atsirado ekonomistų, kurie suprato, kad reikia išimti iš apyvartos senąsias monetas ir duoti kraštui naujus, gerus pinigus. 1764 seimas skiria komisiją pinigų reformai sukurti. Pinigų gamybos teisė buvo vėl gražinta karaliui, atsiskaitymai turėjo vykti naujais pinigais, tačiau ir vėl teko įsitikinti, kad mūsų gerieji pinigai labiau vertinami užsienyje, nei savame krašte. 1775m. uždraudžiama mūsų pinigus išvežti į užsienį, bet kadangi neturėjome sienų apsaugos, tai toks draudimas buvo tik žodinis. 1775 metais prasideda pirmieji siūlymai popieriniams pinigams įvesti (Sulkovskis, Osovskis, Kapostas – buvo idėjos šalininkai). Tik 1794 m. paleidžiami pirmieji popieriniai pinigai. Deja, jokios priemonės nepajėgė atlaikyti popierinių pinigų vertės. 1794m. Maciejovicų mūšis palaidoja Respublikos nepriklausomybę, o su ja ir pirmuosius popierinius pinigus.

Pavergtos Lietuvos pinigai.

Senieji mūsų pinigai pakeičiami okupantų pinigais. Mūsų pinigų sistemoje atsiranda rusų pinigai. Pirmiausia – asignacijos, 1810 m. – sidabro rubliai ir popierinė valiuta , 1840m. už auksą ir sidabrą duodavo popierinius pinigus – depozitinius bilietus. ,1895m, nustatomas faktiškas depozitinių rublių kursas – 1 aukso rublis lygus 1,5 depozitinio rublio. 1895-1897 metų rusų rublis iki pat Didžiojo karo nebuvo nutraukęs savo saitų su auksu.

Rusams apleidus Lietuvos teritoriją 1915metais, mūsų žemes užplūsta nauji okupantai – vokiečiai ir atneša mums savo pinigus – markes. Rubliai buvo keičiami į markes. Nuo 1916m, vokiečiai atidaro Rytų paskolų kasą, kuri leido iš pradžių ostrublius, vėliau – ostmarkes. 1917 Rytų kasa buvo perkelta į Kauną, vyriausio rytų vado valdomame plote buvo leidžiama steigti kasos skyrius, kurie teikės paskolas ne ilgesniam nei 3 mėn. laikotarpiui.

Nepriklausomos Lietuvos pinigai

Nuo 1918 m. nepriklausomybės paskelbimo mes turėjome 4 rūšių pinigus:
1.    rusų rublius;
2.    vokiečių markes;
3.    ostpinigius;
4.    savuosius litus.

Litai buvo sukurti Steigiamojo seimo įsakymu 1922m., o pats lito įstatymas buvo labai trumpas:
1.    LR sistema paremta auksu. Piniginis vienetas – litas turi 0,150462 gryno aukso, 1 litas lygus 100 centų;
2.    Lietuvos piniginio vieneto įvedimą skelbia finansų, prekybos ir pramonės ministras;
3.    Esantys apyvartoje pinigai keičiami į litus per 3 mėnesius nuo lito įvedimo dienos.
4.    Įvedus litą, visi atsiskaitymai ir sutartys vykdomi Lietuvos litais.
5.    Šį įstatymą vykdo finansų, prekybos ir pramonės ministras.
Mūsų lito įgyvendinimas pavedamas Lietuvos bankui

Leave a Reply

Close Menu