Apie viską po truputį

Pinigai 1931-1938 metais

Didelėmis pastangomis buvo atstatyti karo ir pokarinės infliacijos sugriauti pinigai.  Anglija. 1931m  atpalaidavo svarą nuo aukso standarto. Anglijos mokėjimų balansas tapo pasyvus, išaugo jo deficitas ir rijo aukso atsargas. Angliją prislėgė didžioji ekonominė krizė: aukšti gamybos kaštai numušė eksportą ir pakėlė vidaus rinkoje dirbinių kainas, biudžetas paskendo deficituose, atsirado 2,5 milijono bedarbių. Pasaulio pingų rinką sukratė pirmieji monetinės anarchijos požymiai – užsidarė didžiausias pasaulio bankas Oesterreichische Credit-Anstalt fur Handel und Gewerbe, ko pasėkoje žmonės puolė į bankus atsiimti savo indėlių. Panika pereina ir į Vokietiją, anglų kreditai įšąla Vokietijoje, staigiai krinta Anglijos banko aukso atsargos, svaro vertė krinta žemyn, svaras nutraukia savo saitus su auksu. Anglų ekonomistai bando stiprinti popierinio svaro pozicijas, aiškindami, kad aukso vertė pareina nuo svaro, o ne atvirkščiai. Tokia buvo Džono Meinrado Keinso ir jo mokinių nuomonė, jiems pritarė ir kiti anglų ekonomistai. Atrodė, kad naujai anglų monetinei strategijai pritaria dauguma – Didžiosios Britanijos ūkis ima taisytis, atgyja prekyba, išsilygina mokėjimų balansas, pradeda grįžti kapitalai, susibalansuoja biudžetas, mažėja nedarbas. To priežastis ne vien aukso standarto pašalinime, bet ir atsisakymas nuo prekybinio liberalizmo, įgyvendinami protekciniai muitai. Nors svaras ir buvo atpigęs, buvo tikima, kad jo kursas pakils, todėl atpigintas svaras beveik išlaikė senojo svaro pirkimo pajėgumą.   Pagerėjusi ūkio padėtis grąžina anglams pasitikėjimą savo svaro ir savo ūkio pajėgumu. Jie pastatė muitų sienas ties Anglijos ribomis ir jaučiasi pakankamai tvirtai ir norėtų tas sienas nukelti prie visos imperijos ribų. Monetinis imperializmas stengiasi įsigalėti tuose kraštuose, kurie savo politika, prekyba, paskolomis ar istorija yra patekę į anglų idėjų ar gyvenimo orbitą. Būtent monetinis anglų imperializmas ir nulėmė, kad krisdamas svaras nutraukė ir kitų kraštų saitus su auksu – Australijoje, N.Zelandijoje, P.Afrikoje, Portugalijoje, Švedijoje, Danijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Indijoje, Irake, Irane, Estijoje, Latvijoje. Visi šie kraštai atsisakė aukso pariteto ir susiejo savo pinigus su Anglijos svaru. Toks valstybių ratas buvo pavadintas sterlingo bloku. Valdyti svaro kursui 1932m. buvo sukurtas išlyginamasis fondas, priklausęs iždui ir valdomas Anglijos banko. Šis fondas reguliuodavo svaro kiekį rinkoje. Tačiau fondas dažniausiai išeidavo į rinką, kai svaras rodydavo kilimo tendencijas, todėl nuolatinį svaro kritimą iki 1935m. galima aiškinti fondo veikla. Anglija vengia susieti svarą su auksu, laiko savo svarą tvarkomąja valiuta. Tačiau Anglijos bankas didina aukso atsargas.

Trumpa įvykių apžvalga kitose šalyse.

Portugalija sekė Anglijos pėdomis, kadangi didžioji dalis jos prekybos buvo susijusi su Anglija, jų eskudas eina lygiai taip pat žemyn kaip ir svaras, tačiau lieka susietas su svaru. Portugalijai pavyksta atstatyti karo krizės paliestą ūkį, 1937m. panaikinami visi devizų ir kapitalinių judėjimų suvaržymai.

Švedija, būdama sterlingo bloko nare, taip pat buvo priversta pasekti svaro pavyzdžiu. Nuvertino savo kroną santykyje su svaru. 1£=19,40 kronų.

Norvegija taip pat nuvertino savo kroną santykyje su svaru. 1£=19,90 kronų.

Danija išgyveno ekonominę krizę, ūkininkų reikalavimu nustatomas kronos santykis su svaru 1£=22,40 kronos. Aukso fondas vis mažėjo.

Estija susiejo savo kroną su svaru 1933 – estai atsisakė aukso standarto, nuvertino kroną ir prisideda prie sterlingo bloko. 1£=22,40 EEK.

Latvija įėjo į sterlingo bloką paskutinė 1936m. 1£=25,22 latų.

pinigai istorija1933m. įvykusi konferencija Londone, kurioje buvo ir klausimas apie pasaulio pinigų sutvarkymą įnešė tik dar didesnį chaosą, nes nei Anglija, nei JAV nenorėjo stabilizuoti savo valiutų. Kilo gandai apie šių šalių valiutų kursų rungtynes, apie aukso kraštų valiutos pinigų nuvertinimus. Tų kraštų indėlininkai puola atsiiminėti savo indėlių ir pakeisti juos auksu. Prancūzija, Belgija, Olandija, Šveicarija, Italija ir Lenkija sudaro aukso bloką. Deja, tautiniai ir tarptautiniai, politiniai ir ekonominiai veiksniai, pagrįsti sunkios ekonominės krizės padariniais, ir ne visuomet draugiška sterlingo bloko politika, pakirto aukso bloko šaknis.

Pirmoji iš aukso bloko šalių griuvo Belgija. Svaro kritimas buvo stiprus smūgis jos ekonomikai – kapitalų bėgimas iš šalies suardė mokėjimų balanso pusiausvyrą, mažėjo banko indėliai, tirpo notų banko auksas. Sunkiausia buvo kreditų bankams. 1935m. vyriausybė atsidūrė ties dilema: bankų krizė ar pinigų krizė? Belgai pasirenka devalvacijos modelį, po kurios mokėjimų balansas ėmė taisyti, atsistatė biudžeto pusiausvyra, padidėjo gamyba, sumažėjo nedarbas.

Prancūzija  lydėjo priešingi devalvacijos reiškiniai. Prancūzija tapo du kartus brangesnis kraštas nei Belgija, vidutiniškai brangesnis kaip Anglija, Olandija ir Švedija. Į valdžią ateina socialistai ir komunistai. Prasidėjo streikai, nuolatinė politinė ir ekonominė netvarka. Prancūzų kapitalai bėga iš šalies. Galiausiai paskelbiama franko devalvacija. Deja, Prancūzijos politikai nepakankamai įsigilino į šį modelį, todėl nebuvo sulaukta tokio efekto, koks buvo Anglijoje. Dėl netinkamos politikos tik dar labiau krito gamyba, mažėjo darbo našumas., kyla prekių kainos, prasideda kiekvienos infliacijos metu žinomas “pragaro ratas”. Kraštas, kuris gyvena nuolatinėmis suirutėmis niekuomet negali turėti pastovių pinigų. Naujoji vyriausybė deda visas pastangas atstatyti stabilumą. 1937m. Prancūzijos banko aukso fondas pradeda pamažu  didėti.

JAV ūkio krizė prasidėjo dar prieš 1929 Volstryto katastrofą.  Pirmiausia krizė pasirodė žemės ūkyje, ūkininkai reikalauja atpiginti dolerį. 1932m. prezidento rinkimus laimi Ruzveltas. Tačiau jo išvakarėse tai nesustabdo krizės, vienas po kito žlunga ūkininkų bankai, prasideda visuotinis indėlių atsiėmimas. Auksas bėga iš JAV, dolerio kursas smunka. Ruzveltas gavo iš savo pirmtako Hūverio sunko palikimą. Ruzveltas ėmėsi pinigų reformos. 1933m. kongresas duoda įsakymą numuštu dolerį 50%, tačiau Ruzveltas 7 mėnesius ieško to lygio, kuriuo būtų galima nuvertinti dolerį. Ruzveltas, pakėlė aukso kainas doleriais ir taip automatiškai dolerio kainą auksu 34%, vėliau – 36%, tačiau visuomenė vis dar buvo nepatekinta, Ruzveltas buvo priverstas 1934m. dar sumažinti dolerio vertę. Naujas doleris net 40,49% senosios vertės ir kainavo 59,06 senojo cento.1934 metais įkuriamas stabilizacijos fondas doleriui išlaikyti. Nusistovėjus doleriui, Europos kapitalas ima plaukti į JAV. Ruzveltui pasisekė sutvarkyti aukso atsargas, tačiau sidabro reforma nebuvo tokia sėkminga. Ji padidino JAV sidabro fondą, davė nemažą pelną “sidabrininkams”, kainavo daug pinigų iždui, tačiau nepakėlė sidabro kainos.

Vokietija, kaip ir JAV, aukojo savo valiutą krašto ūkio reikalams. 1931m. užsidarius Vienos bankui, Austrijos gyventojų panika persimetė ir į Vokietiją. Priversti užsidaryti Vokiečių bankai. Vokiečiai bandė tartis su trumpalaikių skolų kreditoriais, tuose susitarimuose jie išsiderėdavo lengvatų  skolos ar mokamų procentų sumažinimo. 1*34m. buvo uždaryti bet kokie užsienio paskolų mokėjimai. Vokiečių kreditoriai galėjo gauti savo skolų mokėjimus tik per kliringo įstaigas. Kad atgautų savo pinigus, užsienis turėjo kuo daugiau pirkti Vokietijoje, taigi vokiečiai ne tik pasilaikė svetimus kapitalus, bet ir išplėtė eksportą. Markė, juridiškai nekeisdama savo aukso standarto, faktiškai turėjo kelias dešimtis oficialiai pripažintų kursų, kiekvienas kursas atitikdavo skirtingą markių blokavimo rūšį – Altguthaben, Kreditsperrmark, Notensperrmark, Registermark, Konversionssperrmark., o taip pat atsirado ir antraeilių rūšių, kurių svarbiausios buvo Reisemark, Auswanderermark ir Askimark. Bet kurie blokuoti pinigai bus visada pigesni negu laisvieji. Blokuotų markių kainos svyruoja tarp 20-60% markių pariteto. Visos operacijos blokuotomis markėmis sukoncentruojamos Koversionkasse, kuri yra Reichsbanko žinioje. Reichsbanko valdžia

Blokuotų markių operacijų vykdymą reglamentavo ir labai giežtais įstatymais, draudžiančiais slapta išvežti į užsienį kapitalus.

Leave a Reply

Close Menu