Apie viską po truputį

Pinigai iki ir pasaulinio karo metais

XIXa. Viduryje vėl smarkiai padidėjo aukso gamyba ir labai pakilo aukso paklausa, nes finansinio kapitalizmo sukurtas kredito ūkis reikalavo nuolatinių stambių ir greitai vykdomų mokėjimų, kuriems labiausiai ir tiko monetų ir lydinių pavidalu auksas. Taip pat padidėjo sidabro produkcija ir paklausa. Keičiasi aukso ir sidabro vertės santykis. Pagal Greašamo dėsnį aukso pinigai tampa blogesniaisiais pinigais. Aukso kaina visai atpinga ir įsigali pinigų apyvartoje. 1865m. buvo sudaryta Lotynų monetų unija, į kurią įeina Prancūzija, Belgija, Šveicarija ir Italija. Unijos valiuta buvo piniginės franko sistemos bimetalizmas. Iš 1kg aukso kalamas toks pat frankų kiekis kaip iš 15,5 kg sidabro. Unija įsigaliojo 1866 ir turėjo galioti iki 1880. Vėlesniais laikais ji buvo vis prailginama. Smulkios nuo 2fr monetos paverstos bilonu, kurių 1 gyventojų tenka po 6fr. Deja, nepasiteisino prancūzų idėja, kad į uniją įeis ir kitos šalys. 1870 m. prasidėjo vokiečių-prancūzų karas. Apie 1870 metus aukso ir sidabro santykių kitėjimas ėmė ardyti prancūzų pingų sistemą. sidabras ima pigti, atsiranda sidabro pinigų antplūdis. Visai kitaip laimėjusi karą tvarkėsi Vokietija. Vokiečiai pasirenka auksinę valiutą, prancūzai mokėjo vokiečiams kontribuciją. 1871 senieji vokiečių pinigai taleriai buvo pakeisti markėmis. Skandinavų valstybės, susietos su Vokietija ekonominiais ryšiais, turėjo eiti Vokietijos keliu – Švedija, Danija, Norvegija. Prasidėjo sidabro demonetizacija.

JAV piniginės sistemos raida yra artimai susijusi su Europos pinigų istorija. Nuo 1972m. JAV turėjo bimetalinę pinigų sistemą, kurioje pagal blogosios ir gerosios monetos dėsnį įsigalėdavo tai auksas, tai sidabras. Pilietinis karas 1861-1865 bimetalizmą pakeičia popierine valiuta. 1873m. JAV sustabdo sidabro monetų gamybą, tą patį padarė ir Rusija bei Austrija.

XIXa. Paskutinio ketvirčio pradžioje sidabrinė valiuta atsilaikė tik Azijos valstybėse, Meksikoje ir kai kuriuose Amerikos kraštuose.

Sidabro šalininkai aktyviai stengėsi susigrąžinti sidabro tinkamumą monetoms (1878, 1881, 1891m. konferencijos), tačiau Didžiojo karo išvakarėse visas pasaulis jau faktiškai turi aukso valiutą.

Pinigai Didžiojo karo metu

pinigai istorijaDidžiojo karo metu pinigai išgyveno didelį sukrėtimą, karo grėsmė įnešė suirutę į kapitalą ir pingų rinką. Nebevyksta perlaidos iš Niujorko į Londoną, žmones apima panika. Niujorko devizų rinkos katastrofa iškarto atsiliepė Londono akceptų (vekselių rinkai). (Londonas buvo viso pasaulio akceptų prekybos centras.) Prasidėjo panika Londono kapitalų rinkoje. Viena po kitos sustoja Europos biržos, tame tarpe ir Londono birža. Sustojo veikusi ir Niujorko kapitalų rinka. Niekas nebegali išpirkti savo vekselių, bankai pasilieka be grynų pinigų. Tenka paskelbti bendrą visų skolų moratoriumą, sustoja pingų cirkuliacija, ima stoti visas ūkio mechanizmas. Anglijos bankas, gavęs valdžios garantiją, prisiima maklerių skolų pasižadėjimus ir išperka jų vekselius bankuose. Pinigai vėl ima cirkuliuoti, o valstybė tuo tarpu susirūpina sunkia įmonių padėtimi. Deja, Londonas senosios savo finansinės padėties jau nebeatgavo.

Užėjus pačiam karui ne tik sugriovė pinigų ir kapitalų rinkas, bet ir niekais pavertė ir pačius pinigus ir kapitalus. Valstybėse prasideda aukso taupymo rungtynės, nes auksas karo metu griūva tarptautinis kreditas ir už viską tenka mokėti grynu auksu. Visos valstybės uždraudžia išvežti auksą, suvaržo jo laisvą prekybą šalies viduje, stengiasi iš žmonių išvilioti aukso monetas. Karo metai anglai paliko laisvą aukso apyvartą, o taip pat sugebėjo labai griežtomis priemonėmis naudoti sąjungininkų aukso išteklius.

Tuo tarpu vokiečiai nuo 1911m. patrigubino savo aukso atsargas. Prancūzai karo metu taip pat rūpinosi padidinta savo aukso atsargas. . Kituose kraštuose aukso atsargos labai greitai tirpo.

Neutralios valstybės, tik prasidėjus karui, uždraudė aukso išvežimą, sustabdo notų keitimą auksu – Skandinavijos valstybės, Olandija, Šveicarija, Japonija. Įvyko netgi atvirkštinis modelis, kai auksas ėmė plaukti į šias šalis, nes jos gamino kariaujantiems kraštams reikalingas prekes, atsiranda prekių trūkumas. Toks aukso antplūdis sudarė savotišką aukso infliaciją. Norėdamos jos išvengti neutralios valstybės ėmėsi priemonių sustabdyti aukso antplūdį. Neutralių šalių gyventojams kenčiant aukso antplūdį, kariaujančių šalių žmonės išgyveno popierinių pingų infliaciją.

Be popierinių pingų emisijos karo reikmėms pasigamini pingų buvo galima ir iš mokesčių bei užsienio ar vidaus paskolų.

Leave a Reply

Close Menu