Apie viską po truputį

Pirmykščiai pinigai

Racionalių pinigų kilmės istorijų atsiradimo priežastys: 1) XVIIIa. Filosofinio racionalizmo srovės, 2) sudėtinga pačių pinigų esmė ir tikslingai išplėtotos jų funkcijos.  XVIIIa. Žmogus tikėjo proto visagalybe – istorikai ir ekonomistai tyrinėjo netolimos praeities ir dabarties ūkio reiškinius ir pastebėjo, kad tas ūkis laikosi pinigais, kurie ūkyje atlieka labai svarbias funkcijas, kurios yra labai tikslingai sutvarkytos. Jų nuomone toks darnus mechanizmas kaip pinigai negalėjo atsirasti be protingo žmogaus valios akto. Apie XIXa. Vidurį visas racionalias teorijas ėmė griauti empirinės filosofijos srovės ir gamtos mokslų išplėtoti indukcijos metodai.  Subjektyvi, racionali pinigų kilmės teorija pradedam keisti objektyvia, empiriškai evoliucine teorija. Pinigų kilmės ir raidos tyrinėjimai tapo nebe ekonomistų, o vis labiau etnografų ir archeologų studijomis. 1892m. V.Ridžvėjus surinko medžiagą ir išleido knygą, kurioje įrodoma, kad pinigai nėra išrasti ar sukurti sąmoningai vieno žmogaus ar kolektyvo valios aktu. Pinigai yra ilgos, savaimingos, kultūrinės raidos padarinys. Dabartiniai mūsų pinigai yra susieti evoliucijos su primityviais, dar daiktiniais seniausių tautų  pinigais.

F.Knapo 1905m. Sukurta chartlinė  pinigų teorija (artima racionalioms pinigų kilmės teorijoms)  teigia, kad pinigai yra ne ūkiškų veiksnių, o teisinės santvarkos padarinys. Pinigai – ne ekonominė, o teisinė sąvoka.

Artima racionalioms pinigų kilmės teorijoms kartais laikoma ir K.Mengerio (1842-1926) psichologinė  arba subjektyvi teorija, glaudžiai susijusi su paskutiniojo naudingumo dėsnio sąvoka.

G.Simelis teigia, kad pinigus sukūrė reikalas surasti įvairių pasaulio daiktų tarpusavio saitus, nustatyti vieningą visų daiktų ryšį.

pinigaiV.Jurgutis sutinka, kad pinigai atsirado be sąmoningo atskiro žmogaus ar kolektyvo valios akto. Pinigai atsiradę visai atsitiktinai, jų raida buvo varoma instinktyviais žmonių kolektyvo veiksmais, o vėliau ir atskirų žmonių žygiais. Ūkyje susidarė tokios sąlygos, kuriomis pasireiškė pinigų tikslingumas ir neišvengiamas jų būtinumas. Ūkis kuria pinigus, o valstybė – juos tvarko.

Empiriška evoliucinė teorija suskyla į 3 dalis:
1)    mainų teorija;
2)    mokėjimų teorija;
3)    sakralinė teorija.

Mainų teorija”. Pinigai galėjo atsirasti tik atsiradus privatinei nuosavybei. Tik tą, ką mes turime nuosavo, galime duoti mainais kitam. Nuosavybės sąvoka savaime iškelia nuosavybės keitimo mintį. Kai manai tampa pastovūs, žmonės ima gaminti ne tik tai, kas jiems reikalinga jiems patiems, bet ir tai, ko kiti pageidauja gauti mainais. Mainomų daiktų vertės lygybę žmogus nustatinėjo išoriniais požymiais – mainomieji daiktai skaičiuojami, sveriami, matuojami tam tikrais matais (pėda, žingsniu, sveriama delnu ir kt.). Pirmieji pinigai atrado tik tuo momentu, kai žmogus ėmė pinigais ir tokį daiktą, kuris tiesiogiai jam nebuvo reikalingas, kuris pats tiesiogiai netenkino jokio materialaus poreikio, bet už kurį žmogus galėjo įsigyti kitų tiesiogiai jam naudingų daiktų. Juo labiau vystėsi ūkis, juo didesnis daiktų skaičius virsdavo tokiais nesunaudojamais dalykais, kuriais buvo galima mainauti. Tačiau atsirado tokie sunkumai, kai tapo vis sunkiau surasti žmogų, kuris norėtų paimti siūlomą daiktą mainais, kad gautų sau reikalingų dalykų. Taigi, išvengti tokių sunkumų, imta iš anksto rūpintis įsigyti tokių daiktų, kurie buvo kitų žmonių daugiausiai pageidaujami.

V.Jurgutis aiškina ir K.Markso pinigų kilmės teoriją. Anot Markso, pinigai atsirado iš genčių tarpusavio mainų.

Mokėjimų teorija. Pinigus sukūrė ne mainai. Pinigai kilę iš mainų ir duoklės. Tokiems mokėjimams vartojamais daiktais imta vis dažniau matuoti kitų daiktų vertę. Imta tokius daiktus taupyti, kad ateity būtų galima užsimokėti, o vėliau imta tais daiktais ir mainikauti. Šiai teorijai prieštarauja M.Vėberis, pastebėjęs, kad primityviomis ūkio sąlygomis ne visuomet vyresnybei mokama tais pačiais daiktais, kuriais mainikaujama tarpusavyje.

Sakralinė teorija. B.Laumas ieško pinigų kilmės kulto apeigose. Aukos dievams ir duoklės pinigams buvo tvarkomos įvairiais kulto įstatymais, kurie nurodo kokiais dalykais reikia daryti aukas ir mokėti duokles pinigams. Tie daiktai pamažu virsta mainų įrankiais. Kadangi visi privalo atlikti kulto apeigas, tie daiktai tampa visų pageidaujami. Kulto įstatymai leidžia vienus kulto dalykus pakeisti kitais lygiaverčiais. Laumas aiškina ir popierinių pinigų, monetų kilmę – jie yra laikomi tikrais pinigais, nors patys ir neturi savyje tos vertės, kuri jiems skiriama. Laumas laikomas vienu iš geriausių pirmykščių pinigų istorijos žinovu.

Pirmykščiai daiktiniai pinigai:

Svarbiausios jų atsiradimo sąlygos: 1)asmeninė žmogaus laisvė, nes be jos negali būti individualios nuosavybės; 2) individuali, bet kilnojamojo turto nuosavybė, nes primityviomis sąlygomis tik tokie turtai gali būti mainų objektu; 3) darbo pasidalijimas, nes, kur viskas, kas reikalinga, gaminama savo ūkyje, ten nėra vietos mainams.

Pinigų rūšies pasirinkimui didžiausią reikšmę turėjo vienos ar kitos tautos ūkininkavimo būdas (pvz. Medžioklė, grūdų ūkis, amatai, prekybos įsigalėjimas). Pirmasis mėgino klasifikuoti oinigus fiziokratas Tiurgo.

Pirmykščių pinigų rūšys:
1.    Sraigių kaušai;
2.    Audiniai;
3.    Namų ruošos įrankiai;
4.    Kailiai;
5.    Galvijai;
6.    Vergai.

Pirmykščiai metaliniai pinigai:

Žmonės greit pastebi metalo privalumus (amatininkų gebėjimas juos tirpdyti ir gaminti namų įrankius, padargus, ginklus, papuošalus), jų vartojimo galimybes, metalo gaminių naudingumą. Taigi metalai tampa plačiai pageidaujamais dalykais. Varis, švinas, geležis, sidabras ir auksas greitai įgyja didelę reikšmę visų tautų gyvenime. Kai kurių iš šių metalų kiekis buvo itin ribotas, taigi jie tapo brangiaisiais metalais, taigi jų vertė didesnė nei kitų. Jie yra tvirti ir sunkiai naikinami, gali būti laikomi ištisus amžius, jei jie be priemaišų – jų kokybė visada liks ta pati. Tai padėjo metalams virsti pinigais. Spėjama, kad auksas ir sidabras virto pinigais senovinės Babilonijos žemėse apie 2500m. pr.Kr. O šumerų tautos galėjo juos naudoti jau 4000-2000 pr. Kr.

Monetos  imtos vartoti, kadangi pačiais metalais buvo nepatogu nustatinėti metalo gabalo svorį, dunku patikrinti metalo grynumą. Daugelio istorikų nuomone spėjama, kad pirmieji metalų gabalus ėmė kalti Lydijos karalius Gigas, tariamai gyvenęs VIIa. pr.m.e.

Metalų gabalai praėjo ištisą raidos etapų eilę, kol tapo monetomis.

Leave a Reply

Close Menu