Apie viską po truputį

anekdotai vakarui

Dukra klausia motinos: – Mamyte, ar galiu eiti į vakarėlį? – Gali. Tik su viena sąlyga! Neišsidaušk savo langelio! Nepamąstė mergina ir neteko savo nekaltybės tą vakarą. Grįžta paryčiais namo ir ašarodama guodžiasi mamai: – Mamyte, nepyk! Aš išsidaužiau savo langelį… Motina, žinoma, puola į isteriją. Nutempia dukrą pas tėvą: – Štai! Pasigėrėk! Tavo dukrelė langelį išsidaužė!.. Tėvas, skaitydamas rytinę spaudą, ramiai atsako: – Ko tu nerviniesi? Kai aš tave į žmonas ėmiau, tai net lango rėmo nebuvo.

Kalbasi dvi blondinės:
– Neblogą recesiją užsiauginai!
– Ką užsiauginau???
– Ach, neišsilavinusi tu visiškai. Naujų protingų žodžių nežinai. Juk per TV sakė, kad “mūsų ekonomika – gilioje recesijoje”…

Statistiniai tyrimai rodo, jog moteris nenori ryte, o vyras – vakare.
Bet abu jie puikiai supranta, kad indus plauti reikia!

begu per balasŠį mėnesį dėl neišmokėtų algų statybininkas Albinas negali žmonai sumokėti alimentų, tačiau sutinka tą mėnesį sugrįžti ir vėl gyventi kartu.

– Tėti, o idiotai, tai čia kokie nors gyvūnai?
– Ne, sūnau, jie tokie pat žmonės kaip ir mes su tavimi.

Prie laužo sėdi ir gerdami degtinę apie savo sugebėjimus giriasi anglas jūrų pėstininkas, amerikietis “žalioji beretė” bei rusas desantininkas. Išgėrė 100g anglas ir pradėjo:
– Aš galiu pranerti 100 metrų po vandeniu, nepastebėtas sušaudyti visą būrį priešo kareivių ir gyvas, sveikas grįžti atgal!
– Menkniekis! – sušunka amerikietis, išgeria dar 100g ir giriasi, – Aš galiu pranerti 500 metrų po vandeniu, nepastebėtas plikomis rankomis sunaikinti priešų kuopą ir nesužeistas grįžti atgal!
Nieko nepasakė rusas desantininkas. Tylėdamas atsistojo, nusimovė kelnes ir 3.14mpalu pamaišė žarijas.

Pas barako komendantą ateina studentas.
– Mano kambaryje gyventi – neįmanoma!
– Kodėl?
– Visų pirma, pelių labai daug.
– Negali būti!
– Eime įrodysiu!
Įeina jie į kambarį. Studentas paimą kriaukšlę duonos ir numeta kelis trupinius ant grindų. Iš po lovos išlenda viena pelytė, už jos bėga kita… trečia… po to praplaukia žuvytė, o už jos paskutinė pelytė.
– Jo, graužikų tikrai yra. Tik nesupratau iš kur čia ta žuvis? – klausia komendantas.
– Gerai. Dėl pelių išsiaiškinome, o dabar pakalbėkime apie drėgmę!

Jaunuolis pasakoja savo draugui:
– Nesenai vedžiau. Mums grįžus iš povestuvinės kelionės į namus žmoną įnešiau ant rankų. Kai jau buvome viduje ji man pasakė: “Mielasis, gali mane paleisti. Juk dabar mes vedę ir aš turėčiau tau ant sprando sėdėti.”

Kiekvienoje moteryje turi slypėti šiokia tokia paslaptis, – prieš valgydama kryžiažodžių žurnalą pasakė Onutė.

Dialogas troleibuse:
– Parodykite savo bilietėlį.
– Neturiu aš jo. O tu?
– Šiaip tai aš – kontrolierius.
– O aš elektrikas. Tai ką, man už elektrą, tipo, nereikia mokėti?

– Mama, štai mano vaikinas. Susipažinkite. Jis negeria, nerūko, nesikeikia…
– Dukrele, o tau nebus liūdna su juo?

Mįslė keturgyslė:
– Vyrams užtenka vienos rankos, o moterims reikia net trijų. Kam?
– Tam, kad prisidengti jei juos užklumpa nuogus.

Žmona skundžia įžūlų sūnaus elgesį tėvui:
– Jis tapo tiesiog nepakenčiamu… Klauso tik idiotiškų patarimų. Gal bent tu gali su juo pakalbėti?

Armėnų radijo klausia:
– Kodėl moterys rečiau nei vyrai dalyvauja streikuose bei piketuose?
Armėnų radijas atsako:
– Todėl, kad kaip visada neturi ką apsirengti.

Medicinos sesuo praneša:
– Daktare, mes netekome dar vieno ligonio!
– Tai ką, numirė?
– Ne. Pasveiko!

Skirti lėšas kovai su korupcija yra tas pats kas prieš girtuoklystę kovoti degtine.

Stebint kaip internetas skverbiasi į mūsų kasdienybę buvo pastebėta, jog patarlę “Kas parašyta – kirviu neiškirsi!” jau galima pakeisti analogu “kas parašyta klaviatūra – neišmuši ir armatūra!”.

Tėti, tuoj pas mus ateis vienas vaikinas ir mes eisim su juo i kiną.
– Ne, tegul jis pirmiau pas mane užeina, pabendrausim.
Ateina vaikinas. Tėvas:
– Na, pasakokite, iš kur jūs gausite pajamų, kad galėtumėt išlaikyt mano dukrą?
– Aš – būsimasis juristas.
– Gerai, o jūs taupus?
– O taip, aš be reikalo pinigų nešvaistau!
– Gerai, jus šiandien neisit su mano dukra i kiną. Štai jums apelsinas. Eikite namo, o rytoj papasakosite, ką su juo padarėt.
Parėjo vaikinas namo. Na, apelsinas kaip apelsinas. Ėmė ir suvalgė jį. Kitą dieną vėl pasirodo. Tėvas:
– Na, jaunuoli, koks apelsino likimas?
– Koks, koks… Suvalgiau aš jį.
– Tai blogai! Ziūrėkite: imame apelsiną, padaliname jį į dvi dalis. Is vienos išspaudžiame sultis pusryčiams, o kitą supjaustome į salotas. Likusia odele galima panaudoti vietoj peleninės, o kitos pusės odelę susmulkinti, kad sugertu tabako kvapa. Aišku? Štai jums desrelė. Įrodykite ka sugebate.
Ateina jaunuolis kitą dieną:
– Žiūrėkit, pirmiausiai aš gražiai išėmiau dešrelę is celofaninio apvalkalo. Iš pusės padariau mėsos rutuliukus užkandai, kitą pusę sumaliau į kotletus. Iš dviejų aliumininių vielelių ir virvutės, padariau pakabuką ant kaklo jūsų dukrai vietoj deimantų vėrinio, kurį ruošiausi jai padovanot. Is celofaninio apvalkalo, padariau prezervatyva, su kurio tik ką pamylėjau jūsų dukrą. Štai ir jis, ir beje – Jums grietinelė rytinei kavai.

Jeigu išversti guminę moterį, gausis guminis vyras.

Leave a Reply

Close Menu