Apie viską po truputį

Kelionė į Vokietiją

Šiandien daugeliui atrodo, kad Vokietiją labai gerai pažįsta, apie ją žino beveik viską. Dabar šią šalį kasdien pravažiuoja šimtai lietuvių. Per Vokietiją driekiasi populiariausi turistiniai maršrutai. Tačiau Vokietija –  tai ne vien greitkeliai. Kažkada buvusios susiliejusios nepriklausomos kunigaikštystės dabar yra žemių federacija. Šalis suskirstyta į 16 žemių, kurių kiekviena turi plačią autonomiją, išskyrus užsienio politikos, gynybos ir vidaus saugumo sritis. Kiekvienoje žemėje kalbama sava tarme. Šalyje gyvena per 82 mln. gyventojų; dauguma jų gyvena miestuose. Dideli miestai jungiasi į aglomeracijas. Didžiausios Frankfurto, Miuncheno, Hamburgo, Štutgarto, Diuseldorfo-Kiolno, Leipcigo-Halės aglomeracijos, kuriose gyvena nuo 1,5 mln. iki 10 mln. gyventojų. Vokietija yra ketvirtoji pagal turtingumą pasaulio šalis, jos ekonomika yra ES šilumvežis, o prekės turi gerą vardą, nes yra kokybiškos ir patikimos.

Anksti ryte išvykite iš Lietuvos. Keliaukite per Lenkiją. Jos teritorija važiuosite apie 750 km. Pagal dydį Lenkija – septinta Europoje. Mums, lietuviams, ji yra tarsi vienas iš “langų” į Europą. Per Lenkiją šakojasi keliai į daugelį Europos valstybių. Kelias eis per Augustavo miestą, kurį išgarsino 1862 m. pastatytas 102 km ilgio kanalas. Tai buvo Lenkijos technikos laimėjimas. Neliks nuošalyje legendomis apdainuota šalies sostinė Varšuva. Miestas, turintis per tūkstantį istorinių paminklų, amžių eigoje kelis sykius buvo griaunamas ir vėl klestėjo. Dabar į sostinę skverbiasi bankų ir verslo gijos iš viso pasaulio, kyla stiklu tvieskiantys dangoraižiai. Nuo Varšuvos kelias pasuks link Žemutinės Silezijos sostinės – Vroclavo, ketvirto pagal dydį Lenkijos miesto, įsikūrusio prie Oderio upės. Apie 600 metų miestas ėjo iš rankų į rankas ir tik po Antrojo pasaulinio karo galutinai atiduotas Lenkijai. Vroclavas visada buvo vienu didžiausių miestų šioje Europos dalyje, o viduramžiais konkuravo su Praha. Miesto ribose daug upės atšakų ir kanalų, per kuriuos nutiesta 114 tiltų. Miesto simboliu laikomas kabantis Grunvaldo tiltas. Už Vroclavo prasidėję labai seni Sudetų kalnai pagyvins kraštovaizdį iki pat Lenkijos – Čekijos pasienio. Čekija yra neaukštų kalnų ir aukštumų kraštas. Plotu nedaug didesnė už Lietuvą, neturi išėjimo prie jūros. Čekija – senų tradicijų šalis, garsėjanti knygų leidyba, aukštosiomis mokyklomis, muziejais. Nuo seno ji vadinama “Europos konservatorija”. Pernakvokite.

vokietija zemelapisDidžiausia pagal plotą Vokietijos žemė – Bavarija. Aukšti kalnai, mėlyni ežerai, vaizdingi kaimai – būdingas Bavarijos kraštovaizdis. Dėl to turistų mėgiamas kraštas. Žemės sostinė – Miunchenas, o antras pagal reikšmę Bavarijoje – Niurnbergas. Jį Jūs ir aplankysite. Dabar Niurnbergas garsus savo Kalėdų muge, kuri yra didžiausia Vokietijoje. Čia parduodami ir mediniai žaislai, ir garsūs Niurnbergo meduoliai. XIII a. pirmoje pusėje Niurnbergas tapo laisvu imperatoriškuoju miestu. 1933- 1938 m. čia buvo rengiami nacių partijos kongresai, o po Antrojo pasaulinio karo sąjungininkai nutarė organizuoti jiems teismo procesą. Karo metu sugriautas. Atstatytas toks, koks buvo viduramžiais: siauros, kreivos grįstos gatvės, XV-XVII a. gyvenamieji namai aukštais frontonais. Miestą juosė dvi sienos su bokštais. Imperatoriškoji pilis Kaiserburg 500 metų buvo Vokietijos karalių ir imperatorių rezidencija. Tai viena iš nedaugelio pilių, kuri turėjo teisę saugoti imperijos brangenybes. Pilį sudaro pastatų kompleksas, koplyčios. Pavaikščiosite po pilies kiemus, pasigėrėsite miesto panorama nuo jos sienų. Nuo pilies nusileisite raitytomis, senove dvelkiančiomis gatvelėmis, apžiūrėsite įdomiausius statinius – Diurerio ir Pilatus namus. Ateisite į pagrindinę Hauptmarkt aikštę su žaviu fontanu ir Dievo Motinos bažnyčia.  Miestas turi plačią pėsčiųjų zoną. Abipus Pegnitz upės, kuri senąjį miestą dalija į dvi dalis, – nutįsta  Konigstrasse prekybinė gatvė. Gardumynų mėgėjai galės įsigyti Niurnbergo meduolių – Lebkuchen, parduodamų spalvingose dėžutėse. Gal kas susigundys keptomis labai mažomis Niurnbergo dešrelėmis, kurios kepamos čia pat, gatvėje. Senosios bažnyčios, Šv.Dvasios prieglauda, Vyno halė, Mauthalle, kilmingųjų rezidencijos nustebins architektūra, erkeriais, bokšteliais, pastogės langeliais, gėlėmis išpuoštomis palangėmis.

Išvykite į Heidelbergą. Vakare pasivaikščiokite po nuostabų miestą, apsuptą miškingų kalnų, skalaujamą Neckar upės. Heidelbergo universitetas, įkurtas 1386 m., yra seniausia šalyje aukštoji mokykla.
Nuo šiaurinio upės kranto išvysite senąją pilį, kurią per tris šimtmečius pastatė princai-elektoriai. Išlikusi jos tik dalis.Viduramžiais viduje miesto sienų gyventojai kuo pilniau panaudodavo gautą mažą žemės lopinėlį, kuriame statėsi siaurus, aukštus gotikinius namus. Tad senamiesčio namai būdavo tarsi vienas prie kito priklijuoti, juos skirdavo siauros, vingiuotos gatvės. Kai kuriuose senamiesčio vietose buvo tokie miniatiūriniai žemės sklypai (144 m2 ), jog nieko keisto, kad savininkai neturėjo nei sodo, nei vidinio kiemelio.

Iš pačio ryto išvykite į seniausią Vokietijos miestą – Tryrą, kuriam per 2 000 metų. Miestas suklestėjo IV a. kaip Vakarų imperijos sostinė ir imperatoriaus Konstantino rezidencija.  Pirmasis senojo miesto statinys – Porta Nigra – svarbiausias romėnų paminklas Vokietijos žemėje. Porta Nigra vartai (Juodieji vartai) buvo skirti kariniams tikslams. XI amžiuje vartai buvo pertvarkyti į bažnyčią. Pasikėlę į bokšto terasą, išvysite miesto panoramą. Šalia vartų buvusiame vienuolyne yra įsikūręs miesto muziejus, kurio kolekcijos atspindi miesto istoriją. Viena gražiausių senųjų miestų aikščių Vokietijoje – taip pat čia, Tryre. Tai Hauptmarkt. Joje galima žavėtis paminklais, atspindinčiais penkiolika miesto istorijos šimtmečių. Miesto Katedra primena tvirtovę. Interjeras barokinis. Koplyčioje saugojami vertingi dramblio kaulo, juvelyriniai dirbiniai. Atėję iki senųjų rūmų sodo (Palastgarten), pamatysite Imperatoriškąsias maudykles. Nors jos iš imperatoriaus Konstantino laikų, bet atrodo tarsi niekada nebuvo naudojamos. Sodo pradžioje – imperatoriaus Konstantino bazilika. Dabar – protestantų bažnyčia. Mozelio upės vaga Vokietijoje tęsiasi apie 200 km nuo Tryro iki Koblenco, kur ji įteka į Reiną. Abipus upės dar nuo Romos laikų auginamos vynuogės ir gaminamas puikus vynas. Mozelio upės slėnį galima apžiūrėti plaukiant laivu ar važiuojant autobusu, retsykiais sustojant žavinguose kaimeliuose. Pro idiliškus vyndarių kaimus, vynuogynus kairiąja Mozelio upės pakrante vyksite iki Bernkastel-Kues miestelio, turinčio didžiausią vynuogyną Vokietijoje ir gaminančio puikų baltą vyną “Bernkasteler Doktor”. Čia vyksta vyno festivaliai. Atvykę aplankykite miestelio vynines, pasigėrėkite fachverkiniais namais.

vokietija reinasKelionę vyno keliu tęskite pro Cohemą iki Eltzo pilies.  Cochemas išsidėstęs upės vingyje, iš tolo pasitiks virš upės iškilusia didinga Reichburg pilimi.  Aplankykite vieną iš senųjų Mozelio slėnio pilių – Eltzo pilį. Pasigrožėkite gausia senųjų baldų, paveikslų kolekcijomis, prabangiais kambariais bei kitomis pilies vertybėmis. Tūkstančius lankytojų sužavi aukšti frontonai, bokštelių gausa, graži pilies ornamentika.

Kitą dieną iš ryto susipažinkite su Koblenco miestu. Čia susitinka dvi upės – Mozelis ir Reinas. Apžiūrėkite upių santaką nuo kyšulio, vadinamo “Vokietijos kampu” dėl to, kad čia 1216 m. Teutonų kunigaikščiai įkūrė pirmąją savo bazę. Netoli santakos, ant Reino upės kranto, 1925 m. buvo pastatytas “Vyno kaimas” kaip miniatiūrinė autentiško vyndarių kaimo kopija su vynuogynais, tipiškais namais iš Vokietijos vyndarystės regionų. Čia galėsite atsipūsti, atsigauti išgėrę kvapnaus Mozelio vyno taurę. Pagal ilgį, po Volgos ir Dunojaus, Reinas yra trečioji Europos upė ( 1 320 km) ir teka per keturias šalis. Nuo Viduramžių buvo svarbus Vakarų  prekybinis kelias. Keliaukite Reino slėniu, t.y. dešiniąja Reino upės puse, iki Lorelei legendinės uolos, apdainuotos H.Heinės. Uola, iškilusi 132 m virš upės, tapo romantiškojo Reino simboliu. Pasigėrėsite puikiu reginiu nuo uolos belvederio. Esant galimybei, sėskite į laivą ir apie 2 val. plaukite Reinu iki Rudesheimo. Upės krantai kalvoti, nubarstyti pilių, gyvenviečių. Išlipę iš laivo, apsilankysite Rudesheimo miestelyje su siauromis gatvelėmis. Be abejonės, praeisite pagrindine šio miestelio Drosselgasse gatve, kuria praeina tūkstančiai lankytojų. Čia atrasite pasakiškus, nuotaikingus namus ir daugybę vyninių, kuriose degustuojamas garsusis Rislingas.    Nakvynė viešbutyje Rudesheimo apylinkėse.

Išvykite link Čekijos. Vėl keliaukite per Bavariją. Pakeliui sustokite Rothenburge prie Tauber upės vingio. Miestas, kaip Niurnbergas, apjuostas siena su daugybe bokštų. Jo siauros, kreivos, raitytos gatvės, smailūs namų frontonai, fontanai ir fachverkinės statybos pastatai sukuria viduramžių laikų miesto atmosferą. Neveltui šį miestą kasmet aplanko 1,5 mln. turistų. Apžiūrėskte Rotušę, kilmingųjų rezidencijomis nusėtą Herngasse prekybinę gatvę, miesto parką, bažnyčias.

This Post Has One Comment

Leave a Reply

Close Menu