Apie viską po truputį

Drabo apmokėjimas švietimo žmonėms. Nuomonė

Darbo apmokėjimas visada buvo aktuali socialinė, teisinė ir ekonominė problema.  Žengiant į XXI amžių, keičiasi ekonominiai ir organizaciniai verslo ir atitinkamai darbo apmokėjimo pagrindai.  Darbo apmokėjimas orientuojamas į socialinę partnerystę darbe, kai svarbus ne tik darbo apmokėjimas, bet ir jo organizavimas tokiu lygiu, kuris užtikrintų darbuotojo ir jo šeimos gyvybines reikmes tam tikroje gamtinėje aplinkoje bei jo sicalinį prestižą.  Tai pagrindinis veiksnys, skatinantis kiekvienos šalies įmonių personalą našiai ir pelningai dirbti.

Darbo užmokesčio apskaita – tai sunkus, didelio kruopštumo reikalaujantis darbas.  Šį procesą būtina kompiuterizuoti, kadangi rankinis to paties pobūdžio darbas gerokai atsilieka nuo kompiuterinio tiek efektyvumu, tiek ir tikslumu, o svarbiausias jo trūkumas yra tai, kad jis sugaišina palyginus daug laiko, už kurį reikia mokėti atlyginimą ir tokiu būdu yra suvartojama daugybė papildomų sąnaudų, kurių galėtų ir nebūti, kompiuterizavus šį procesą.  Nuo 1981 m., pradėjus plačiai taikyti personalinius kompiuterius įvairiose žmogaus veiklos srityse, apskaitos procesų kompiuterizavimas taip pat tapo vienu iš aktualiausių uždavinių personalinių kompiuterių pritaikyme.  Buvo intensyviai kuriamos įvairios sistemos, kurių dėka bandyta palengvinti sudėtingus skaičiavimo procesus ir tai davė neblogų rezultatų, todėl jos buvo tobulinamos ir plėtojamos toliau.  1986 m. kompiuterių pasaulį sudrebino programinių priemonių rinkoje pasirodžiusi nauja duomenų bazių valdymo sistema Clarion, kuri buvo tokia sėkminga, kad žaibiškai greitai išsikovojo didžiulį populiarumą tarp profesionalių sistemų kūrėjų.  Nežiūrint į kompiuterio evoliucionavimą bei naujų sistemų atsiradimą, šis produktas išliko populiarus ir dabar, po 11 metų, kadangi nedaug kas jam gali prilygti savo paprastumu apskaitos sistemų projektavime ir patogumu bei efektyvumu darbe.  Neatsitiktinai ir šio darbo atlikimui pasirinkta būtent Clarion duomenų bazių valdymo sistema.

apmokejimasPo Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. atsirado dar vienas svarbus uždavinys – perorientuoti planinę ekonomiką į rinkos, pagal jau seniai pasiteisinusį Vakarų modelį.  Taigi dabar, palengva plėtojantis rinkos santykiams Lietuvoje, iškyla būtinybė kurti lankstesnes nei tarybinių laikų darbo apmokėjimo sistemas, labiau atitinkančias išsivysčiusios rinkos santykių prigimtį [3, p. 4].  Kaip žinia, darbo apmokėjimas tiesiogiai liečia visus samdomuosius darbuotojus.  Esant įvairioms nuosavybės formoms, be šios kategorijos, svarbios yra darbo pajamų ir nuosavybės pajamų kategorijos.  Nuosavybės pajamos nėra darbo pajamos, nes jos nesusijusios su žmogaus gamybine veikla, o tam tikra nuosavybės modifikacija, susijusi su vertybinių popierių (akcijų, obligacijų ir pan.) judėjimu.  Dabar ši veikla formuojasi kaip atskira, specifinė žmogaus veiklos sfera, teisėtai funkcionuojančia visuomenėje ir duodančia jam pajamų.  Kiekviena ekonominė formacija sukuria savo gamybinių santykių tipą, kuris lemia darbo apmokėjimo organizavimą.  Socialistinė ūkininkavimo sistema buvo atsisakiusi daugelio nuosavybės formų, išskyrus visuomeninę, asmeninę ir kolektyvinę.  Tokiomis sąlygomis susiklostė specifinis darbo apmokėjimo tipas, kurio esmė buvo ši: gamybos priemonių visuomeninės nuosavybės sąlygomis sukurtas produktas kiekvienam visuomeninės gamybos individui skirstomas priklausomai nuo jo darbo kiekio ir kokybės.  Darbo kiekio ir kokybės vertinimo kriterijus centralizuotai nustatomas visam liaudies ūkiui, visoms profesijoms ir specialybėms.  Tai padaryti sudėtinga, nes labai sunku atsižvelgti į konkrečias sąlygas.  Dėl to praktikoje pradėta daryti įvairias skirstymo pagal darbą išimtis, atsirado nukrypimų ir pažeidimų, kol galų gale prieta prie aklavietės [2, p. 3].  Pagrindinis šios sistemos trūkumas buvo tas, kad darbo apmokėjimo klausimai buvo sprendžiami centralizuotai, o tai menkai teskatino žmones geriau dirbti, o dėl to mažėjo darbo efektyvumas.  Plėtojant pertvarkos procesus, buvo gerokai patobulinats gamybinių santykių turinys, pakito požiūris į nuosavybės formas, jų įvairovės plėtojimą.  Padidėjo įstaigų kolektyvų savarankiškumas, ir vis dar stangiamasi plėtoti rinkos santykius.  Taip pat turi būti tobulinamas apmokėjimas už darbą.  Darbo užmokesčio dydžio klausimai įstaigų kolektyvuose turėtų būti sprendžiami kuo aktyviausiai dalyvaujant jų darbuotojams.

Kaip matome, darbo užmokesčio apskaitos problema tampa vis opesnė dėl savo sudėtingumo rinkos sąlygomis.  Jos efektyvumas yra neginčytinas, remiantis turtinga Vakarų patirtimi.  Tačiau lieka problema, kaip efektyviai įgyvendinti šį naują apskaitos modelį.  Todėl nenuostabu, kad pastaruoju metu daugiausia vilčių įveikti šią problemą teikia apsaitos proceso kompiuterizavimas.  Atsisakius socialistinės atgyvenos – darbo užmokesčio centralizacijos, atsirado poreikis kurti specializuotas apskaitos sistemas, pritaikytas konkrečioms veiklos sritims.  Nors darbo užmokesčio skaičiavimuose esama ir bendrų detalių, tinkančių visoms žmogaus veiklos kryptims, pavydžiui, apmokėjimo už darbą formos ir dydžiai, kuriuos reglamentuoja Darbo apmokėjimo, Gyventojų pajamų garantijų, Darbo sutarties ir Kolektyvinių susitarimų bei sutarčių įstatymai, taip pat LR mokesčių sistema, visgi vargu ar tikslinga kurti universalias darbo užmokesčio sistemas, kadangi jos nepajėgios apimti neišvengiamų smulkmenų, būdingų vienai ar kitai įstaigai.  Remiantis kolektyvų teise dalyvauti sprendžiant darbo užmokesčio klausimus, galima sakyti, kad efektyviausios šiuo metu yra specializuotos darbo užmokesčio sistemos, kadangi jose atsispindi atitinkamos įstaigos darbo kiekio ir kokybės vertinimo specifika, kuri dažnai visai nepriimtina bet kuriai kitai įstaigai.

Šiame darbe atlikta Mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojų ir pedagogų darbo apmokėjimo apskaitos sistema, kuri turėtų gerokai supaprastinti bei palengvinti dabartinį triūsą, skaičiuojant švietimo darbuotojų atlyginimus.  Joje išsamiai atsispindi specializuota šių institucijų darbuotjų pareigų klasifikacija bei darbo apmokėjimo sistema, taip pat atsižvelgta į pedagoginio personalo darbuotojų auditorinio darbo krūvio normas bei daugelį kitų detalių, būdingų tik akademinėms institucijoms.

Leave a Reply

Close Menu