Apie viską po truputį

Kodėl verslininkas atleido sekretorę…

Prieš dvi savaites buvo mano 45-asis gimtadienis, tačiau tą rytą aš nesijaučiau labai gerai nusiteikęs. Sėdau pusryčiauti tikėdamasis, kad žmona bus maloni, pasveikins su gimtadieniu, ir galbūt padovanos dovaną. Tačiau ji  ne tik kad nepasveikino, bet netgi nepasakė man „labas rytas“. Na, tiek jau to, dėl to ji ir vadinama žmona – vaikai tai jau tikrai atsimins.

Vaikai atėjo pusryčiauti, tačiau nepratarė nė žodžio. Eidamas į darbą jaučiausi įskaudintas ir prislėgtas. Įžengus į biurą, mano sekretorė Janet pasakė: „Labas rytas, viršininke, sveikinu su gimtadieniu“.

Pasijaučiau šiek tiek geriau – bent jau kas nors prisiminė.

sekretoreDirbau iki vidurdienio. Vidurdienį Janet pabeldė į mano kabineto duris, ir pasakė: „žinote, šiandien tokia graži diena, ir dar jūsų gimtadienis. Eikime papietauti, tik jūs ir aš“. Aš atsakiau, kad tai gražiausi žodžiai, kokius man šiandien teko girdėti, taigi eime pietauti.

Mes nuėjome pietauti. Pietavome ne ten, kur paprastai, išvažiavome į nedidelę kaimo kavinę. Išgėrėme po 2 Martini, ir mums labai patiko pietūs. Grįžtant į darbą ji pasakė: „Žinai, šiandien tokia graži diena. Mes juk neprivalome grįžti į darbą, ar ne?“ Aš atsakiau, kad ne, turbūt ne. Tuomet ji pasiūlė važiuoti į jos butą. Atvykus ten, mes išgėrėme dar Martini ir surūkėme po cigaretę, o tuomet ji ištarė: „jei neprieštarauji, aš nueisiu į miegamąjį, o tada pereisime prie šio to malonesnio“.

Aš, žinoma, džiugiai sutikau. Ji nuėjo į miegamąjį ir grįžo maždaug po 5 minučių …….. laikydama rankose didžiulį tortą, o paskui ją ėjo mano žmona ir vaikai. Visi jie dainavo „Su gimtadieniu“. O aš sėdėjau ant sofos tik su kojinėmis ir didžiule erekcija.

Leave a Reply

Close Menu