Apie viską po truputį

Lietuvos ateities vizija IV

Kai globalizacija – aukšta, o plėtra – tolydi.

Neidentifikuota tautybė
Piliečio pasas ar identifikavimo kortelė bus reikalinga tik labai retais atvejais. Šiuose dokumentuose bus tik du įrašai: identifikavimo kodas ir asmens vardas bei pavardė, kurie daugeliu atvejų bus reikalingi tik kaip bendravimo bei mandagumo priemonė. Niekas nebeprisistatinėja priklausąs kokiai nors grupei, ypač tautinei. Kertant šalių sienas nebeliks diskriminacijos bei diferenciacijos tikrinant asmenį, svarbu bus paprastos taisyklės. Rasinė bei religinė diskriminacija nebeturės jokios prasmės, nes bus neįmanoma identifikuoti asmens priklausomybės kokiai nors tautinei ar net rasinei grupei.

Regionų didėjimas
Efektyviai regionams vienijantis į didesnius, dabartinis Lietuvos pilietis pradės dirbti kitų šalių valdymo institucijose, taip pat sustiprės nuolatinės daugiašalės institucijos. Dėl to bus efektyvesnis valdymas bei mažesnės sąnaudos. Sumažės biurokratinis aparatas, nes institucijoms nebereikės vykdyti daugelio funkcijų, mat jos bus valdomos centralizuotai. Tarptautiniuose junginiuose atstovaujama bus Regionų (ne valstybių) principu.

globalizacijaEuropos pilietis
Mano adresas – ne namas ir ne gatvė, mano adresas – Europa. Tai bus įprasminta tuo, kad būti europiečiu bus toks pat privalumas kaip būti geriau išsilavinusiam. Kasdienybėje tai atsispindės tuo, kad suvienodės įpročiai, socialinė elgsena, nebebus skirtumo, kokiame mieste renki vietos valdžią (tai priklausys tik nuo nuolatinės gyvenamosios vietos), Europos Parlamentą. Rinkimų teisė bus identifikuojama pagal gyvenamąją vietą ES viduje, o ne pagal pilietybę. Dar daugiau – dabartinis lietuvis, gyvensiantis Vokietijoje, galės dalyvauti rinkimuose į Vokietijos Bundestagą.

Lietuviškos organizacijos
Naujai kuriamos lietuviškos organizacijos bus integruotos arba glaudžiai susijusios su tarptautinėmis. Aukštas verslumo lygis kels psichologinės įtampos bei žmogiškojo diskomforto jausmą. Atsiras baimė bei nepasitikėjimas savo jėgomis dėl sėkmingesnių kaimynų bei konkurentų veiklos metodų. Tarptautinis „skaidrumas“ neleis atsipalaiduoti, nes kiekvienas verslo žingsnis bus nuolat stebimas. Tai dar labiau vers kaupti bei analizuoti informaciją, jos tvarkymo greitis smarkiai išaugs. Daugelis žmonių, nors ir suvoks esant galimas grėsmes, sieks susikurti savo verslą, pajamos iš tiesioginio darbo taps mažiau reikšmingos. Dauguma pajamų priklausys nuo turimos nuosavybės dydžio. Viena vertus, sėkmingas lietuviško bei tarptautinio verslumo suderinamumas leis vystytis kritiškai mąstančiam individui (išmintingo gyventojo ar piliečio), kita vertus, nuolatinis išorinis bei vidinis spaudimas skatins psichologinę įtampą (susidursime su nuolatinio pervargimo problema).

Žmogiškojo kapitalo apibrėžtumas
Valstybės teikiamos paslaugos bus minimalios. Pagrindiniai valdymo svertai bus atiduoti privačioms iniciatyvoms. Valstybės funkcija bus tik garantinio pobūdžio, tai reiškia, kad žmogus rinkdamasis alternatyvas bus apdraustas nuo galimos rizikos. Mokslo, sveikatos apsaugos, socialinis aprūpinimas bus užtikrinamas pagal realius visuomeninius poreikius. Valstybės funkcijos bus stebėsenos bei analizės ir galimų sprendimų siūlymai. Kiekvieno gyventojo galimybės įgyti norimą išsilavinimą bus lygios. Valstybė bus kaip motyvuojantis veiksnys, skelbsiantis prioritetines vystymosi kryptis. Investavimą į žmogiškąjį kapitalą lems privati iniciatyva.

Mokymo sistemos pakeitimas
Didelis informacijos srautas lems tai, kad mokymo įstaigos sieks ne tik perteikti tam tikrą informaciją, bet labiau – išmokyti ją valdyti. Profiliuotas mokymas įgaus naują kokybę, t.y. bus sustruktūrintas bei konkrečiai apibrėžtas. Nuo pradinės mokymo stadijos bus stengiamasi suteikti asmens vystymosi kryptį. Asmenybės formavimui didelės įtakos turės išoriniai veiksniai. Mokslas bus orientuotas ne į nacionalinius poreikius, o į globalizacijos mestus iššūkius.

Stereotipų silpnumas
Stereotipai praras savo svorį. Gyvenimo vertinimą lems pragmatiniai sumetimai bei analizė. Aukštas ekonominis išsivystymas bei tarptautinis pobūdis pakeis žiniasklaidos principus. Sumažės vertinimų, kurie bus paremti nuomone. Daugės analize bei objektyviais matavimo kriterijais paremtų „įvaizdžių“. Žmogui vienas apie kitą bus sunku pasakyti (įvertinti), naudojantis vien standartiniu suvokimu.

Socialinis susidvejinimas
Socialinis susidvejinimas pasireikš tuo, kad vyresniosios kartos suvokimas apie vertybes bei gyvenimo stilių prieštaraus jaunosios kartos suvokimui. Didės atotrūkis tarp jaunuomenės ir vyresniosios kartos, tai lems priimamų sprendimų esmę. Viena vertus, dalis visuomenės jausis vis dar lietuviais, kita dalis nebematys prasmės jais būti. Nors užsienio kalbų mokėjimas bus išaugęs, tačiau ta visuomenės dalis, kuri neturės tokių žinių, bus atskirta nuo informacijos šaltinių. Dviprasmiškumas gyvensenoje lems tai, kad, suvokiant savo išskirtinumą, bus suprantama, jog jis yra niekam nereikalingas ir stabdantis pažangos procesą. Bendravimas praras nuoširdumą bei betarpiškumą. Visuomenės susvetimėjimas išaugs, tačiau dėl asmeninio ekonominio pajėgumo tai nedarys didelės įtakos. Asmuo bus laimingas būdamas atskirai nuo kitų, tačiau jaus didelę į tampą bendruomenėje. Palankiausias gyvenimo stilius – egoistinis, pragmatiškas ir nenuoširdus.

Priminsime jog:
Globalizacija – procesas, reiškinys, vykstantis socialinėje plotmėje, apimantis pačias įvairiausias visuomenės, valstybės bei kitų socialinių darinių veiklos sritis, jų aplinką, pasireiškiantis tarpusavio ryšių intensyvėjimu, judėjimu bei kitomis charakteristikomis viso pasaulio mastu.

Leave a Reply

Close Menu