Apie viską po truputį

Lietuvos ateities vizija III

Kai globalizacija – aukšta, o plėtra – netolydi.

Identifikuota tautybė
Lietuva sėkmingai įsiliejo į bendrą globalizuoto pasaulio paveikslą. “Būti lietuve“ yra daugiareikšmė sąvoka. Lietuvoje gyvena gana daug baltarusių, austrų, italų, zimbabviečių ir jie yra šalies piliečiai. Tautybei buvo per ankšta nacionalinės teritorijos rėmuose – ji išsiliejo už nacionalinės valstybės ribų. Savąjį „aš“ formuoja ne knygos ir ne mokykla, o virtuali realybė – tos interneto svetainės, kurias lietuvė lanko. Vartojimas tapo ir mąstymo būdu. Lietuvei svarbiausia vertybė yra kuo greitesnis gyvenimas, siekti progreso ir malonumų.

Regionų didėjimas
Lietuva ir Latvija suvokiama kaip vienas ES regionas. Tiesa, kartais prie mūsų vis dar pridedama ir Estija, nors ji vis dar blaškosi ieškodama savo identiteto. Lietuva jį rado ir nusiramino. Lietuviai ir latviai iš naujo atrodo vieni kitus. Šis suartėjimas pakeitė ir žmonių gyvenimą: lietuvei yra tokia pat brangi ir Jūrmala, ir Palanga. Lietuvos jaunimas dažnai į diskotekas važiuoja į Rygą, o latviai – į Vilnių ar Klaipėdą. Ką jau kalbėti apie darbo jėgos judėjimą tarp abiejų valstybių, nes jis yra dar didesnis.

Europos pilietis
Lietuviškumas, baltiškumas ir europietiškumas lietuvio identifikacijoje yra vienodai svarbūs. Aišku, prisistatyti europiečiu yra prestižiškiau dėl Lietuvos ekonominio ir socialinio atsilikimo. Todėl daugelis veržiasi dirbti į Vakarų Europą, o jaunimas, išbėgęs prieš 20-25 m., nesirengia grįžti. Jei Lietuvos ekonominė padėtis nepagerės, jie ir negrįš į ją, kuri iš tiesų yra jau nebe Tėvynė, o paprasčiausiai gimtoji žemė. Lietuvis tarnauja ne tiek valstybei, o idėjai, bendrovei ar organizacijai. Į paprasto lietuvio kasdienį gyvenimą jau įžengė globalūs klausimai – ar aš palaikau eutanaziją, klonavimą ir pan.

Lietuviškos organizacijos
Lietuviškų organizacijų nėra daug. O sėkmingai dirbančių – dar mažiau. Todėl beveik kiekvienas lietuvis moka anglų kalbą. Daugelis kalba dar ir vokiškai, prancūziškai ar rusiškai. Sėkmingai dirbančių lietuviškų organizacijų stoka lėmė tai, kad lietuviai nemato prasmės imtis iniciatyvos, būti veiklūs. Lietuvis nerizikuoja ir pasiduoda likimui. Lietuviai Europoje apibūdinami kaip pasyvūs, bet malonūs žmonės. Tas malonumas kyla iš mūsų aukšto integracijos lygio ir atvirumo globalizacijai.

Žmogiškojo kapitalo apibrėžtumas
Geriausias žmogiškasis kapitalas dirba ne lietuviškoms įmonėms. O dažniausiai net įmonei ne Lietuvoje. Tipinė gera lietuvė specialistė dirba įmonei, kuri yra Vokietijoje ar Didžiojoje Karalystėje, bet jos darbo vieta yra Lietuvoje, prie kompiuterio. Ji nuskrenda į svarbius susitikimus kartą ar du per mėnesį. Žmogiškasis kapitalas, dirbantis lietuviškoms bendrovėms ar valstybinėms įstaigoms, nėra galutinai išnaudojamas. Prasta ekonominė ir socialinė padėtis neteikia galimybių jam atsiskleisti. Todėl lietuviai vis dar veržiasi dirbti į buvusią Vakarų Europą.

Mokymo sistemos pakeitimas
Lietuva, įdiegdama naują mokymo sistemą, per daug nesuko sau galvos – priėmė ES pavyzdį, dar pažiūrėjo, kas geresnio yra JAV, Japonijos švietimo sistemose, ir viskas. Mokyklose esantys kompiuteriai yra pasenę 1-3 metais, palyginti su ES standartais. Lietuvė žinių siekia ne dėl paties pažinimo džiaugsmo, bet dėl efektyvumo, t.y. jei žinios neleidžia pasiekti norimo tikslo, tai jos nenaudingos.

globalizacijaStereotipų silpnumas
Stereotipus, viena vertus, lengva sugriauti, nes lietuviai yra gana globalizuoti. Tačiau, kita vertus, kartkartėmis suprastėjusi ekonominė padėtis sustiprina stereotipus. Tada jie veikia labiau neigiamai. Pradeda kilti marginalinės, nacionalistinės jėgos. Tada įsikiša ES, šiek tiek padeda Lietuvai. Ir vėl viskas po pusmečio ar metų atsistoja į savo vėžes. Dėl šių veiksnių ir dėl melancholiškumo sakoma, kad lietuvis pasiduoda jausmams ir nėra toks racionalus kaip vokietis, estas ar skandinavas.

Socialinis susidvejinimas
Susidvejinimo problemos Lietuvoje dar nekilo. Nes ekonominė gerovė vis dar nepasiekta. Todėl ir materialinės vertybės, sugyvenančios su Vakarų vertybėmis, yra gajos. Vakarų kultūra vis dar nekvestionuojama (nors jau ir atsiranda „pirmosios kregždės“), nes ji yra siektinas tikslas. Lietuvė net neturi laiko pagalvoti apie moralines pamatines vertybes, nes ji negali sustoti ir susimąstyti. Jei tik sustos – gyvenimo realybė ją blokš atgal ir kitą dieną ji neturės ko padėti ant stalo. Todėl ji skuba užsidirbti pinigų, skuba susikurti geresnę gerovę, skuba gyventi… net nepastebėdama, kad gyvenimas taip ir praeina…

Priminsime jog:
Globalizacija – procesas, reiškinys, vykstantis socialinėje plotmėje, apimantis pačias įvairiausias visuomenės, valstybės bei kitų socialinių darinių veiklos sritis, jų aplinką, pasireiškiantis tarpusavio ryšių intensyvėjimu, judėjimu bei kitomis charakteristikomis viso pasaulio mastu.

Leave a Reply

Close Menu