Apie viską po truputį

Anekdotai keli

Einu per mišką… lietus pliaupia, vėjas, naktis… sušalau visas… Žiūriu – mašina stovi, prieinu, pažiūriu per langa į vidų – ten nieko nėra. Duris timptelėjau – atsidarė, tai ir įlipau į vidų, sėdžiu…Staiga mašina pradėjo važiuoti… man akys išsprogo.. mašina važiuoja, aš gale sėdžiu, o už vairo – nieko!.. Staiga, iš kažkur, atsirado plaukuota ranka, pavairavo ir dingo… man visi plaukai ant užpakalio išsilygino… Štai ir kaimas prasidėjo, keli namai pasirodė… ir staiga mašina sustojo, į saloną toks kresnas vyrukas lipa ir sako:
– O ka tu čia darai???
– Na,… važiuoju…-  Nu p…c!!! Aš stumiu, o jis bbb… – važiuoja!!!

paukstis

Ant upės kranto stovi policininkas. Po šalį plaukia šūdukas ir šaukia:
– Labas, kolega!
– Koks aš tau kolega?
– Koks, koks?.. Mes juk abu iš vidaus organų

Petrą aplankė mama ir liko pietų. Užkandžiaujant motušė pastebėjo, kad mergina, su kuria Petras atseit nuomojasi butą, yra pernelyg graži. Motinėlė jau senokai įtarė, kad tarp sūnaus ir kambario draugės vyksta kažkas daugiau nei tik nuomininkų santykiai. Perskaitęs motinos mintis Petras ryžosi imtis iniciatyvos:
– Mama, žinau ką tu galvoji, tačiau Rasa ir aš tik kartu nuomojamės butą.
Praėjus savaitei Rasa ir sako Petrui:
– Po tavo mamos apsilankymo negaliu rasti sidabrinio samtelio. Negi taviškė jį nušvilpė?
Petras prisėdo, pasikankino ir parašė mamai laišką: “Brangi mamyte, netvirtinu, kad tu iš mano buto paėmei padažo samtį, lygiai kaip ir neteigiu jog tu jo nepaėmei, tačiau faktas kaip blynas, kad po tavo apsilankymo jis dingo.”
Po kelių dienų Petras gauna iš mamos laišką: “Mielas sūneli, aš netvirtinu kad tu miegi su Rasa, lygiai kaip ir neteigiu, kad tu su ja nemiegi. Tačiau faktas kaip blynas – jei ji miegotų savo lovoj, seniai butu radusi tą samtį…”

– Brangusis, kodėl šį mėnesį tiek daug už internetu parsiųstų duomenų kiekį reikia mokėti?
– Viskas todėl, kad kažkam labai dažnai galvą skaudėdavo.

– Jei gerai dirbsite, tai direktorius pažadėjo atlyginimus pakelti!
– Ne, na ką jūs?! Baikit erzinti!.. O mokėti atlyginimus kada pradėsite?

– Mielasis, kur tu buvai?
– Na…
– Naršyklės istorijoje nieko įtartina, o ir ugniasienės logai tušti!

Egzaminai tarptautinėje stiuardesių mokykloje. Dėstytojas aiškina užduotį:
– Įsivaizduokite, kad lėktuvas, kuriuo skridote, nukrito dykumoje. Gyva likotetik jūs. Paėjusi dykuma, jūs užtinkate oazę, o ten – 50 sekso ištroškusiųbeduinų. Ką jūs darysite?
Studentės susimąsto. Viena lietuvaitė galų gale taria:
– Aš turbūt nusižudysiu…
Anglė paprieštarauja:
– Kodėl gi? Jei išgertum butelį viskio, galėtum ir iškęsti.
Į pokalbį įsiterpia prancūzaitė:
– Pala, pala… O gal kas gali paaiškinti, kur visgi problema?

– Labas! Kur tu dirbi?
– Niekur.
– O ką veiki?
– Nieko!
– Sakyčiau, kad visai neblogas užsiėmimas…
– Taip, bet konkurentai jau užkniso.

Įdomu, kaip skamba estiška greitakalbė

Interviu.
– Sakykite, kodėl jūs antisemitas?
– Prieš kelis metus vienas žydas man gyvenimą sugriovė.
– Tikrai? Kas jis toks?
– Mendelsonas.

Kinoteatre vyksta filmo premjera. Vienas iš žiūrovų jau valanda kankinasi bandydamas nepagadinti oro. Ekrane staiga pasirodo traukinio sąstatas ir rieda garsiai bildėdamas. Žmogus pasinaudoja palankia situacija ir ramiai išleidžia susikaupusias dujas. Pasibaigus scenai greta sėdintis kaimynas klausia:
– Atsiprašau, kad trukdau jums gėrėtis šiuo meno kūriniu, bet ar jums nepasirodė, kad paskutiniuose dviejuose traukinio vagonuose vežė mėšlą?

Žmona iš komandiruotės skambina vyrui namo:
– Kaip mano katytė laikosi?
– Nudvėsė!
– O, siaube! Nejau tu negalėjai tokios blogos žinios man pranešti kaip nors švelniau? Pavyzdžiui, ji, tipo, tupi ant stogo ir po to netyčia nukrenta. Supratai?
– Aha.
– O ką mano mamytė veikia?
– Ant stogo tupi.

Gatve palengva pėdina močiutė. Prieš ją pasitempęs, nešdamas būgną eina pionierius. Močiutė garsiai nusičiaudi.
– Į sveikatą! – pasveikina pionierius.
– Aš, anūkėli, tabaką uostau todėl ir čiaudžiu.
– Dėl manęs, bobute, tu nors ir pimpalą uostyk, o pionierius visada mandagus turi būti.

Kalbasi du jūreiviai:
– Tu su žmona per metus kartu būni tik vieną savaitę. Kaip tu ištveri?
– Aš ir pats nesuprantu. Visą savaitę…

– Daktare, su manimi kažkas blogai. Visi aplinkiniai juokiasi ir vadina mane bananu.
– Ką gi, reikia jus nuodugniau apžiūrėti. Nusirenkite žievę.

“Jūs esate žiauriai graži.” – įžeidimas ar komplimentas?

Dialogas tarp futbolininkų.
– Šiandien pelniau net du įvarčius! – džiūgauja vienas.
– O kokiu rezultatu pasibaigė rungtynės?- klausia antrasis.
– 1:1.

Susipažinau su labai gražia ir protinga mergina, bet jos tėvai prieštarauja mūsų laimei. Jie nori, kad mes susituoktumėme.

Vakaras. Sūnus gulėdamas lovytėje prašo tėvo:
– Tėveli, pasek man pasaką…
– Gerai. Klausykis, sūnau. Rytoj aš iš darbo grįšiu anksčiau, būsiu blaivas, parnešiu mamai puokštę gėlių, o tau nupirksiu dviratuką…

Į vieną iš milžiniškame prekybos centre esančių knygynų užeina inteligentiška bibliotekininkė ir auskaroto-tatuiruoto-skiauterėto pardavėjo/konsultanto klausia:
– Sakykite, kur galėčiau rasti Juozą Tumą-Vaižgantą?
– Hmm… net nežinau… Šiandien jų darbe nėra. Turbūt atostogauja.

Leave a Reply

Close Menu