Apie viską po truputį

Anekdotai po kavos

Apie plieninius nervus kalbasi du greito reagavimo būrio smogikai.
– Na, tarkim, grįžti tu uniformuotas, su automatu ir gumine lazda iš spec. operacijos. Esi žiauriai piktas ir labai alkanas. Miegamajame užtinki savo žmoną su kažkokiu neaiškiu tipu, bet nepasimeti, šaltai atsakai “atsiprašau, tęskite”, apsisuki ir nueini į virtuvę barščių valgyti. Štai ką aš vadinu plieniniais nervais.
– Čia tu ir klysti! – paprieštarauja jo kolega. – Plieniniai nervai yra tada, kai tu meilužiui sakai “atsiprašau, tęskite” ir jis nesustoja!

Sėdi daktaras kabinete ir ateina moteriškė su savo dukra ir sako:
– Pažiūrėkit daktare, jau kuris laikas ją pykina ir pilvą skauda.
Na daktaras apžiūri ir sako:
– Tai žinoma! Ji jau ketvirtą mėnesį kaip neščia.
– Negali būti – pareiškia motina – jai tik 14 metų, ji labai kulturingai auklėta, ji iš vis net nebandė bučiuotis! Neklabėkit nesąmonių.
Daktaras taip tingiai atsistoja, nusisuka į langą stovi ir žiūri kažkur į horizontą. Motina:
– Na ką jūs ten, daktare, pamatyti norite?
Daktaras:
– Na matot, paprastai tokiais atvejais Šiaurinė žvaigždė pradeda labai ryškiai šviesti ir į žemę nusileidžia trys žiniai. Tai va, stoviu laukiu…

Tie, kurie prieš metus nusipirko „City“ banko akcijų už 1 000 dolerių, dabar turi 146 dolerius. Tie, kurie nusipirko „Bank of America“ akcijų už tūkstantį – turi 141. „General Motors“? Turi 82. Bet jeigu prieš metus būtum nusipirkęs alaus už tūkstantį dolerių ir jį išgėręs, pridavęs skardines gautum 214 dolerių.

-Zdrastvujtje, ja vash master pedikjura!
-Slusaj pedik Jura, mne pohuj vasha orientacija, davaj rabotatj!

Kalbasi du profesionalūs fotografai.
– Pagaliau aš vedžiau.
– Sveikinu! Ar gražią žmoną išsirinkai?
– Na, viskas nuo apšvietimo priklauso…

Paauglė dukra grįžta namo iš klasės žiburėlio. Prie durų ją pasitinka rūstus tėvas ir klausia:
– Gėrei?
– Visiškai nedaug! Tik vieną šampaną taurės! – atsako dukra.

Karo lauke stove dvi armijos:
– Ponai, šaukite pirmieji, – maloniai pasiūlo Prancūzijos muškietininkų leitenantas.
– Ne, ponai, jūs šaukite pirmieji, – nesutinka anglai.
– Na, ką jūs, šaukite, – nenusileidžia prancūzas.
– Ne ne, jūs pirmieji, – prieštarauja anglai.
– Ponai, o gal vis dėlto šaukite? – tvirtai laikosi prancūzų leitenantas.
– Ne, gerbiamieji, negali būti nė kalbos. Jūs pirmi šaukite,- savo tęsia anglai.
Ėjo 87 –ieji šimtamečio karo metai…

Tarptautinės pratybos amazonės džiunglėse, vakaras, prie laužo
buhalina trys kareiviai – Jankis, Prancūzas ir Rusas. Padarė jau ne po
pirmą, liežuvis atsirišo, prasidėjo būtos, nebūtos istorijos, jankis
porina: – Hebryte, aš tai kietas žinokit, galiu nuplaukt 20 km su visa
apranga, ginklais, vien su peiliu tyliai išskersti visą priešo kaimą
ir paimt visus įkaitais. Prancūzas atsikerta: – Fignia, aš galiu
nuplaukt 40 km su visa apranga, ginklais, plikom rankom tyliai
išsmaugt visą priešo kaimą, išlaisvint įkaitus ir juos ant pečių namo
parplukdyt. Rusas nieko neatsakė, tyliai atsikėlė, atsisegė kelnes ir
pimpalu pamaišė žarijas.

Leave a Reply

Close Menu